Police-public violence and democratic policing in Lithuania

LTStraipsnyje pateikiamos įžvalgos apie policijos pareigūnų ir visuomenės smurtą Lietuvoje, apibendrinami 2001 m. Utrechto Žmogaus teisių tyrimo mokykloje ir Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultete atlikto mokslinio projekto rezultatai. Tyrimas įdomus kaip atvejo analizė, kurioje įvertinamos demokratinės policijos sėkmės ir nesėkmės per pastaruosius 15 metų, kai Rytų Europoje vyko reformos ir pokyčiai. Tęsdama komunistinių režimų institucijų veiklą, policija tradiciškai vaidino represinį vaidmenį. Teisinės valstybės ir žmogaus teisių sąvokos turėjo ribotą poveikį. Dėl baimės visuomenės konfrontacija su policija buvo kiek įmanoma mažesnė. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ribotą pasipriešinimą, policijos naudojama jėga ar smurtas buvo gana ribotas. Viena netikėčiausių tyrimo išvadų yra ta, kad šiuo metu policija patiria daugiau smurto iš visuomenės, nei pati panaudoja prieš ją smurtinę jėgą. Žlugus komunistiniams režimams Rytų Europos šalys įsitraukė į perėjimo prie demokratiškesnių valdymo formų procesą, kurio esminė dalis – policijos vaidmens perorientavimas. Ar policija persitvarkė į demokratinę jėgą, veikiančią pagal teisinės valstybės principus? Šis klausimas analizuojamas aptariant tris sritis: policijos reformos Lietuvoje poveikį demokratėjimo procesui, bendras policijos veiklos problemas, smurto pobūdį policijos ir visuomenės santykiuose bei policijos netinkamo elgesio kontrolę.