Muzikinio aukščio ir laiko psichologija
LTŠios knygos tikslas - susisteminti naujausias muzikinio aukščio ir laiko psichologijos žinias. Aptarus bendrąją mokslinių tyrimų situaciją pereinama prie tarpkultūrinių aspektų, jie plačiau iliustruojami lietuvių tradicinės muzikos pavyzdžiais. Remiamasi ankstesniais ir naujausiais šios monografijos autoriaus tyrimais, taikomi komparatyvinis, psichologinio testo, akustinės ir statistinės analizės metodai. Knygą sudaro dvi dalys - „Aukštis“ ir „Laikas“. Pirmojoje dalyje sekamas garso aukščio suvokimo formavimosi kelias nuo periferinių klausos organų iki centrinės nervų sistemos fenomenų. Pradžioje nagrinėjama pirminė psichofizinė šio formavimosi fazė vidinės ausies sraigėje ir jos išdavų interpretacija aukštesniuose smegenų centruose, pateikiama aukščio suvokimo teorijose. Vėliau aptariami aukštesnio lygmens mentaliniai vyksmai: melodijos suvokimas, atminties struktūros, muzikinės informacijos įsiminimo, saugojimo ir atkūrimo lemiami aukščio kategorizavimo, dermės požymių suteikimo darnai procesai. Aprašomas konsonanso / disonanso fenomenas, jo psichofiziniai ir kognityviniai aspektai. Skyriuje „Dermės atlikimas“ atskleidžiamos bendrosios gyvo atlikimo savybės - jo skirtumai nuo mechaniškai tikslaus atlikimo, apžvelgiami intonavimo reiškiniai.Visi šie skyriai paremti daugiausia vakarietiško muzikos suvokimo tyrimais, o skyriuje „Tarpkultūriniai dermės aspektai“ aiškinamasi aptartų fenomenų panašumai ir skirtumai pasaulio muzikinėse kultūrose. Pirmoji dalis baigiama minėtų fenomenų raiškos lietuvių tradicinėje muzikoje apžvalga, daugiausia dėmesio skiriant dermės, intonavimo interpretacijų problemoms, kurios sprendžiamos remiantis bendraisiais muzikos suvokimo dėsningumais. Antrojoje knygos dalyje nagrinėjami esminiai muzikinio laiko aspektai. Aptariamas įvairių diapazonų trukmės suvokimas, jo kategorinis pobūdis, analizuojami ritmo ir tempo suvokimo dėsningumai, grupavimo ir metro sąveika, pateikiamos pagrindinių metro indukcijos teorijų anotacijos. Minėti reiškiniai siejami su atminties struktūra, tipiškais jos lygmenų trukmės įverčiais ir mentalinės informacijos savitumais. Antrosios dalies struktūra iš esmės atitinka pirmosios dalies struktūrą: aptarus bendruosius ir vakarietiško muzikinio laiko suvokimo reiškinius pereinama prie tarpkultūrinių metroritmo suvokimo aspektų ir jų raiškos lietuvių tradicinėje muzikoje.
