Streso ir nuovargio paplitimas tarp jūrinės ir kranto profesijų atstovų
LTStreso paplitimas didėja visame pasaulyje, jis laikomas rimta sveikatos problema. Skirtingos profesijos susijusios su įvairiu streso lygiu. Tyrimo tikslas: vienmomentiškai įvertinti jūrininkų ir kranto darbuotojų streso ir nuovargio skirtumus bei galimas jų priežastis. Metodai: 600 darbuotojų, tarp kurių buvo 220 jūrininkų ir 380 įvairių specialybių kranto darbuotojų, anketinė apklausa, panaudojant bendrą distreso simptomų skalę ir daugiamatį nuovargio inventorių MFI-L. Statistinei duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 21. Rezultatai: stresą jaučia 93,7 proc. jūrininkų ir 94,7 proc. miestiečių. Miestiečiai dažniau jaučia vidutinio intensyvumo stresą, susijusį su gyvenimu, nei jūrininkai (31,8 ir 24,2 proc.). Jūrininkų streso simptomų skaičius yra statististiškai reikšmingai didesnis (skirtumo vidurkis 0,7, PI 0,384 iki 0,952), bet miestiečiai jaučia didesnį streso simptomų stiprumą (-0,31, PI -0,642 iki 0,025), valdymo atžvilgiu abi grupės nesiskiria. Nuovargį patiria 97,7 proc.jūrininkų ir 92,6 proc.miestiečių, bet jūrininkai jį jaučia rečiau (71,1 proc.), o miestiečiai - dažniau nei kartą per savaitę (73,9 proc), o kas trečias kasdien (32,2 proc). Budėjimo metu jūrininkų nuovargis yra didesnis (3,27ir 2,85, p<0,001), bet fizinio ir protinio nuovargio intensyvumas darbo pabaigoje didesnis miestiečių grupėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūrininkų ir miestiečių bendro (p=0,023) ir fizinio nuovargio (p=0,001) kategorijose, kas parodė didesnį nuovargį tarp miestiečių. Išvados: jūrininkai ir kranto profesijų atstovai dažnai patiria stresą ir nuovargį, ypač jūrininkai budėjimo metu. Didesnis streso bei nuovargio stiprumas bei nuovargio dažnis nustatytas miestiečiams.
ENStress prevalence is increasing worldwide and it is considered as a serious health problem. Different professions are associated with the different stress level. Objective: to assess stress and fatigue differences and possible courses between seamen and onshore workers. Methods: 600 respondens including 220 seamen and 380 onshore workers survey, general symptoms distress and multidimensional fatigue scales. Statistical analysis was make using the SPSS21 software package. Results: stress was reported by 93,7% seamen and 94,7% onshore workers. Onshore workers feel more life-related average intensity stress (31,8 and 24,2%). The number of stress symptoms was greater in seamen group (mean difference 0,7, CI 0,384 to 0,952), but stress symptoms severity- in other workers group (-0,31, CI -0,642 to 0,025), no difference in stress management. The fatigue prevalence for seamen is 97,7 %, for onshore staff- 92,6, but latter felt it more occasionally (71,1 %), onshore workers- more than once per week (73,9 %) including daily (32,2%). Duty time fatigue was bigger in seamen (3,27and 2,85, p<0,001), but intensity of physical and mental fatigue by the end of day was greater in onshore workers. A statistically significant diffrence in general (p=0,023) and physical fatigue (p=0,001) between both workers showed more intensity in onshore staff. Conclusions: seamen and onshore proffessionals often experiences stress and fatigue, especially seamens during duty. Increased stress and fatigue levels and fatigue frequency found in onshore staff.
