Ostatni
LTTai paskutiniojo plačiai Lietuvoje žinomos Tiškevičių giminės atstovo Alfredo Tiškevičiaus (Alfred Tyszkiewicz), gimusio 1913 m., atsiminimų pobūdžio pasakojimas, įrašytas Varšuvoje 2004 m. sausį. Tekstą pagal garso įrašą publikacijai parengė Piotras Filipkovskis (Piotr Filipkowski). A. Tiškevičius dalijasi savo prisiminimais apie vaikystę ir jaunystę, praleistą Palangoje, kur jo tėvas grafas Feliksas Tiškevičius 1893 m. vedė, perimdamas Palangą ir apsigyvendamas joje. Iš karto ten ėmė statyti rūmus ir kurti parką, kurį planavo belgų architektas André. Amžių sandūroje ta statyba buvo baigta. Kartu Palangoje iškilo nauja bažnyčia, kurią irgi fundavo Tiškevičiai. Taip iš mažo žvejų kaimelio Palanga virto lenkų kurortu. Visa Palangos žemė priklausė F. Tiškevičiui, o jis investavo į ją, gaudamas pelną iš savo miškų Baltarusijoje ir Ukrainoje. Kilus Pirmajam pasauliniam karui Tiškevičių šeima pasitraukė į Prūsiją, iš kur sugrįžo tik 1918 m. Toliau pateikiami autoriaus atsiminimai apie tarpukario padėtį Palangoje ir Lietuvoje. Nors rūmai Tiškevičių nuosavybėje išliko, tačiau dėl įvykdytos žemės reformos ir kitų priežasčių finansinė padėtis jau nebuvo tokia gera kaip anksčiau. 1931 m. mirė tėvas. Atsiminimų autorius, 1938 m. baigęs studijas Prancūzijoje, 1939 m. vedė ir su žmona atvyko gyventi į Palangą, tačiau greitai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Toliau aprašomi autoriaus ir jo šeimos likimo vingiai. A. Tiškevičius liko gyvas, o po karo su šeima kukliai gyveno Varšuvoje. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę 1990 m. ne kartą lankėsi Palangoje, tapo jos garbės piliečiu.
