LTStraipsnyje aptariami misionierių kongregacijos Lietuvos provincijos pavietų mokyklose ugdymo ir auklėjimo XVIII ir XIX amžių sandūroje klausimai. Misionieriai, kurių centras buvo Prancūzijoje, į Abiejų Tautų Respubliką atvyko XVII a. Daugėjant jų padalinių skaičiui 1685 m. buvo įkurta Lenkijos provincija, apėmusi ir LDK, tačiau po ATR pirmojo padalijimo 1772 m. 11 kongregacijos padalinių atsidūrė už valstybės sumažėjusios teritorijos ribų, pakliūdami į Rusiją, Prūsiją ir Austriją. Po antrojo padalijimo dar daugiau kongregacijos būstinių pakliuvo užsienin, dėl to 1794 m. jos Lenkijos provincija buvo padalinta ir atsirado misionierių kongregacijos Lietuvos provincija su centru Vilniuje, kuris po trečiojo ATR padalijimo taip pat atsidūrė Rusijos imperijoje. Kongregacijos Lietuvos provincija išsilaikė iki 1842 m. kai caro įsaku buvo likviduota. XVIII–XIX a. sandūroje Lietuvos provincijos 3 padaliniuose misionieriai turėjo pavietų mokyklas, kuriose mokė ir auklėjo jaunimą: Kraslavoje, Ilūkštoje (dabartinėje Latvijos teritorijoje) ir Lyskavoje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje). Kadangi yra išlikę šaltinių apie šias 3 misionierių mokyklas, tai straipsnyje jų medžiaga yra išnagrinėta pateikiant faktografiją ir apibendrintą mokslo bei auklėjimo jose vaizdą. Kiekvienai iš 3 pavietų mokyklų straipsnyje yra skirta po atskirą skyrių. Pateikiama duomenų apie pedagoginio personalo sudėtį, mokinių skaičių, mokymo programas, vadovėlius. Visos 3 misionierių mokyklos XIX a. 3-iajame dešimtmetyje carinės valdžios sprendimais buvo uždarytos.