Work-life balance, social rights and the economic crisis: Lithuania's case and the quest for low-cost constitutional solutions

LTStraipsnis skirtas aptarti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas, susijusias su ekonominės krizės iššūkiais. Darbo įstatymai ir socialinės apsaugos nuostatos reglamentuoja darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Įstatymų leidėjai ir plačioji visuomenė daug dėmesio skiria socialinei politikai, tačiau išlieka problemų, kurias reikia spręsti pasitelkiant viešąją teisę ir socialinės apsaugos priemones. Darbo teisė atlieka menką vaidmenį formuojant socialinę politiką, nors ji galėtų sudaryti palankesnes darbo sąlygas darbuotojams ir skatinti jų dalyvavimą šeimos gyvenime. Prieš krizę Lietuvoje įgyvendinus socialinės apsaugos įstatymą, padidėjo socialinė apsauga, prioritetas buvo suteiktas finansinėms išmokoms. Iš dalies tai nulėmė tradicinis požiūris, kad šeimos politika turėtų būti pagrindinis vyriausybės rūpestis. Ekonominės recesijos metu kilo abejonių dėl tokių socialinės apsaugos iniciatyvų ir parama buvo sumažinta. Išvadose teigiama, kad Lietuvos įstatymai numato platų užimtumo ir socialinių garantijų spektrą darbuotojams. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros paieškos dažniausiai grindžiamas pasyviomis priemonėmis – vaiko priežiūros atostogų suteikimu, ilgesniu nedarbo laikotarpiu ir pan. Pagal Lietuvos darbo įstatymus darbuotojams, turintiems įsipareigojimų šeimai, leidžiama išlaikyti darbo veitą, nepatiriant darbo užmokesčio mažinimo. Tačiau neatsižvelgiama į tuos, kurie neturi šeimos, bet susiduria su panašiomis problemomis. išvadoje teigiama, kad nepaisant ekonominių pokyčių, socialinės apsaugos priemonės turėtų būti tvarios.