Burghers versus bureaucrats: enlightened centralism, the royal towns, and the case of the propinacja law in Poland-Lithuania, 1776–1793

LTStraipsnyje analizuojamas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) centrinės valdžios ir miestų santykis, žvelgiant per propinacijos teisės recepcijos prizmę 1776–1793 m. laikotarpiu. Propinacijos teisė reiškė išskirtinę ir paveldimą teisė savo valdose gaminti ir pardavinėti alkoholinius gėrimus. Rekonstruojama ATR miestiečių politinė savivoka ir prioritetai. Teisė gaminti ir pardavinėti svaigiuosius gėrimus nors ir neatrodė esanti labai reikšminga, tačiau XVIII a. pabaigoje tapo konflikto tarp centrinės ir miestų savivaldos priežastimi. Propinacijos teise miestuose naudojosi tiek krikščionys miestiečiai, tiek jurisdikcijose gyvenę žydai. Karališkųjų valdų administratoriai neretai perleisdavo žydams propinacijos teisę nuomos pagrindu. Valstybė siekė monopolizuoti alkoholio gamybą bei prekybą ir pasilikti sau teisę disponuoti gautu pelnu. Žvelgiant iš miestiečių perspektyvos, propinacijos reforma reiškė iššūkį miestų autonomijai ir savivaldos teisėms. Policijos departamentas buvo užverstas karališkųjų miestų skundais dėl teisės verstis propinacija. Iki 1778 m. dauguma miestų apgynė savo teises ir užsitikrino alkoholio gamybos bei prekybos galimybę. Miestų magistratai iš propinacijos gautą pelną laikė miesto biudžeto dalimi, tuo tarpu centrinė valdžia manė, kad tai priklauso valstybės iždui. Tai įvėlė abi puses į tam tikrą „žaidimą“, stengiantis situaciją pakreipti sau naudinga linkme. 1776–1793 m. laikotarpiu centrinė valdžia propinacijos teisę laikė būdu pagerinti miestų situaciją, bet neatsižvelgė į pačių miestų vidaus poreikius ir aspiracijas. Visa tai lėmė ATR miestų savivaldos skurdinimą.