LTDinamiški socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai Rytų ir Vidurio Europoje bei Baltijos šalyse turėjo įtakos demografijai. Komunistinės sistemos žlugimas ir reikšmingi kaitos procesai lėmė gyventojų struktūros pokyčius. Analizės lauką sudaro trys posovietinės Baltijos respublikos 1997–2007 m. – sudėtingų socialinių ir ekonominių pokyčių dešimtmetyje. Tyrime aptariama Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kaitos dinamika, gimstamumo ir mirčių procentai. Analizė apima migracijos tinklą, amžiaus ir lyties struktūrą, etninę priklausomybę, taip pat trijų Baltijos šalių išsilavinimą ir registruotą nedarbo lygį. Pagrindiniai tyrimo informacijos šaltiniai buvo leidiniai apie demografinius pokyčius Baltijos šalyse ir statistikos duomenų bazės. Tyrimo metu nustatyta gyventojų skaičiaus ir struktūros kaita. Sistemingas gyventojų skaičiaus mažėjimas susijęs su visuomenės modernėjimu. Atsižvelgiant į gimstamumą, analizės laikotarpio pradžioje palankiausia padėtis buvo Lietuvoje, tačiau tyrimo pabaigoje Estijos statistika atskleidė situacijos gerėjimą. Mirštamumo svyravimas yra panašus visose šalyse, tačiau Lietuvoje įvyko rimčiausias šio indekso pablogėjimas. Svarbus analizės veiksnys yra migracija, kurios tikrasis mastas šiuo metu nežinomas. Galima apibendrinti tik registruotus išvykimus ar ekspertų vertinimus. Šalyse vyko intensyvus senėjimo procesas. Būdingas Lietuvos, Latvijos ir Estijos bruožas yra nacionalinė ir etninė visuomenės struktūra, kuriai didelę įtaką daro geopolitiniai pokyčiai.