LTKrymo aneksija ir Rusijos taktika Ukrainoje atskleidė, kad karas yra politinis instrumentas. 2014 m. prasidėjus kariniam konfliktui Vakarų saugumo analitikai atkreipė dėmesį į karinį ir socialinį Baltijos šalių pažeidžiamumą. Karas prieš Ukrainą laikomas grėsme Baltijos šalims. Straipsnyje analizuojama, kokias implikacijas Krymo aneksija gali turėti Baltijos šalių saugumui. Kokia paskata galėtų būti vykdomas užpuolimas ir kokios priemonės būtų naudojamos tikslams pasiekti? Ar Vakarai ir Baltijos šalys yra pasirengę reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes? Straipsnyje tyrinėjama, kaip keitėsi Rusijos užsienio politika, kokie kyla nauji iššūkiai. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Rusijai kariniai konfliktai tapo tarptautinių santykių priemone. Jis taip pat parodė Aljanso spragas. Rusija modernizavo karinius pajėgumus ir ginkluotę. Karinių pajėgumų derinimas su minkštąja galia leido Rusijai įgyvendinti savo tikslus. Ryžtingumas ir nenuspėjamumas apibūdina šių dienų Rusijos veiksmus. Baltijos šalims susirūpinimą kelia keletas veiksnių. Baltijos jūroje Rusija turi didelį pranašumą prieš NATO. A2/AD turėjimas Kaliningrade apsunkina JAV ir sąjungininkų oro pajėgų veiklą. Būtų sudėtinga greitai nustatyti Baltijos šalių užpuolimą. Rusija visapusiškai naudojasi kibernetinėmis ir informacinėmis priemonėmis, skleisdama savo tiesos versijas ir siekdama paveikti ne tik tautiečių bendruomenes, bet ir ES, NATO bei atskirų valstybių narių sprendimų priėmimo procesus. Dėl to Baltijos šalys ėmėsi būtinų reformų, tačiau reikia stiprinti visuomenės socialinį atsparumą.