Jewish youth movements in Poland between the wars as heirs of the kehilah

LTStraipsnyje aptariami Lenkijos žydų jaunimo judėjimai tarp dviejų pasaulinių karų. Remiantis XX a. 4 dešimtmetyje rašytomis žydų jaunuolių autobiografijomis, skirtomis YIVA (Jidiš mokslinis institutas) organizuotiems konkursams, atskleidžiamas tuometinės jaunosios žydų kartos mentalitetas ir vertybės. Sionistų, bundistų ir komunistų organizacijoms priklausę jaunuoliai laikė save „Kehilot“ įpėdiniais. Žydų jaunimo judėjimai Lenkijoje funkcionavo kaip bendruomeniniai kūnai, perimdami „Kehilot“ funkcijas. Šie judėjimai naujai interpretavo tradicinius bendruomenės poreikių aprūpinimo būdus. Toks elgesys leido žydų jaunimui save suvokti ne kaip svetimą ir destruktyvų visuomenės elementą, o kaip atnaujintos tradicijos ir iš praeities generacijų nesėkmių išsilaisvinusios visuomenės dalį. Autobiografijose atsiskleidžia ryšiai tarp įvairių jaunimo judėjimų, kuriuos istorikai laiko ideologiškai nesuderinamais. Žydų jaunimo judėjimai turėjo kontaktą ir su tradiciniu žydų pasauliu, tačiau Kresuose, Galicijoje ir Kongresinėje Lenkijoje žydų jaunimo požiūriai skyrėsi. Hebrajų kalbos vartojimas ir studijavimas Kresuose nesukūrė pleišto tarp jaunosios ir senosios žydų generacijos. Galicijoje priklausymas sionistų jaunimo judėjimui buvo suvokiamas, kaip galimybė užtikrinti žydišką indentitetą ir apsisaugoti nuo lenkiškos kultūros įtakų. Tarp buvusioje Kongresinėje Lenkijoje gyvenusių žydų rašytojų fragmentacijos jausmas buvo ypač stiprus. Labiau nei kituose regionuose sekuliarizacijos ir modernizacijos poveikis čia buvo ryškiai juntamas. Tai buvo suvokiama, kaip jėga, atitraukianti jaunus žydus ne tik nuo religijos, bet ir nuo iš tos religijos kylančių kultūrinių bei etninių vertybių.