Sena ir nauja: am@tininkystė XXI amžiuje
LTEseistinio pobūdžio straipsnio tikslas – apžvelgti dabartinę amato ir amatininko padėtį XXI amžiaus pasaulyje ir iškelti diskusiją šiais klausimais: kaip pasikeitė amato ir amatininko samprata? Su kokiais sunkumais susiduria tradicinė amatininkystė? Lietuvoje tradicinė amatininkystė yra glaudžiai siejama su kaimo vietovėmis kaip alternatyva nykstančiam žemės ūkiui, skatinanti vietos gyventojų užimtumą, vietinio turizmo, ekonominės veiklos, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Lietuvoje trūksta diskusijų apie amatininkystę plačiąja prasme – apie jos praeitį, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas. Norint aktualizuoti šią temą, svarbu kalbėti apie šiandienos amatų padėtį ir vaidmenį, kad būtų galima sujungti tradicinę ir ateities amatininkystes. Siekiant užtikrinti amatininkų įgūdžių perdavimą, pagrindinis prioritetas yra amatininkų ir jaunosios kartos švietimas ir mokymas. Tai turi apimti ne tik formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, bet ir amatininko kaip sugebančio dirbti, užsidirbti ir pragyventi iš savo profesijos įvaizdžio visuomenėje kūrimą. Vykstant spartiems globalizacijos, pigios masinės produkcijos, vartotojiškos kultūros plėtros, kompiuterinių technologijų naudojimo kasdieniame gyvenime procesams, reikia nuolat ieškoti ir išryškinti tokius amatininkystės privalumus kaip galimybė įgyti ateities profesiją, kurti verslą, rasti alternatyvą pigiai ir nekokybiškai masinei gamybai, puoselėti unikalią vietos kultūrą ir paveldą globaliame pasaulyje.
