Jurginės – gyvulininkystės šventė

LTJurginės yra prosenovinė gyvulininkystės šventė, švenčiama balandžio 23 d. Ši data ir šventė taip pat reikšminga ir žemdirbystei, nes Jurginių išvakarėse būdavo pirmąkart išeinama į laukus. Šv. Jurgis yra laikomas gyvulių globėju. Tą dieną atliekami apeiginiai veiksmai turėjo užtikrinti gyvulių sveikata, vaisingumą. Šv. Jurgiui būdavo aukojama, nes tikėta, kad jis valdąs ir globojąs visus gyvulius. XVI a. Mažojoje Lietuvoje užrašytas paprotys per Jurgines bažnyčiose aukoti vaškines gyvulių figūrėles, kiaušinius. Rytų Lietuvoje išliko paprotys ant Šv. Jurgio altoriaus aukoti kiaušinius, pinigus, avies kulšelę, duonos kepalėlius su juose įkeptais kiaušiniais. Prieš pirmąkart išgenant gyvulius į lauką jie būdavo nuplakami verba, aprūkomi šventintomis žolėmis, apliejami vandeniu, genami per tarpduryje padėtą kiaušinį, kad gerai augtų, apraliuojami. Straipsnyje plačiau aptariami Jurginių papročiai – dainos ir žaidimai. Per Jurgines jaunimas jurginėjo – šoko, dainavo, rideno kiaušinius. Buitiniame lygmenyje per Jurgines atliekami apeiginiai veiksmai yra daugiausia apsauginės magijos pavyzdžiai. Jurginių dainų išliko nedaug. Labiau paplitę keli tematiniai siužetai, jų emocinis tonas iš kitų kalendorinių dainų išsiskiria kreipinių gausa, linksmumu. Dažniausia kreipiamasi į Jurgį, prašoma, kad jis atrakintų žemę, išleistų žolę. Atskiroje teminių motyvų grupėje bajorai vaišina vynu merginas. Jurginių dainų melodijose ryškios šūksnio intonacijos, kurios dažnai šūksnio priedainiu įrėmina tekstą. Todėl jas galima vadinti Jurginių šūksniais.