Natūralūs objektai ir kasdienė kalba Tillicho filosofijoje

LTSakramentų prigimties aptarimas, Tillicho požiūriu, peržengia teologinių kontroversijų ribas ir yra pilnavertis filosofinės refleksijos objektas, nes reikalauja tokių fenomenų, kaip gamta, istorija, kalba, interpretacijos. Sakramentų klausimas taip pat yra pamatinis atskirų konfesijų (visų pirma Tillicho atstovaujamo protestantizmo) tapatybei ir perspektyvoms. Anot Tillicho, pats reformacijos protestas buvo fundamentaliai nukreiptas prieš sakramentinę katalikybės sistemą, t. y. sakramentinę krikščionybės objektyvaciją ir demonizaciją. Sakramentų problema yra viena esminių tiek katalikiškajai tradicijai atsinaujinti, tiek protestantizmui visiškai realizuoti savo projektą. Visiškas sakramentinio elemento pašalinimas veda prie kulto praradimo ir vizualiosios bažnyčios griūties. Tillichas pateikia gamtos dalyvavimo nuopuolio ir išganymo procese doktriną. Visų pirma jis atmeta religijos filosofiją, įtvirtinančią neįveikiamą prarają tarp gamtos ir asmens, bei teologiją, keliančią uždavinį išlaisvinti individo gyvenimą nuo gamtinio ribotumo jame ir aplink jį. Tokiam požiūriui priešpastatoma modifikuota Liuterio finitum capax infiniti doktrina, begalinumo potencijos kiekviename esinyje išgyvenimas. Žmogaus ir gamtos dalia ta pati, besireiškianti tragedijos ir didybės amalgama. Tai bendras žmogaus ir nežmogiškų esinių pagrindas. Vardindamas įvairias gamtos interpretacijas - magišką, racionalistinę, vitalistinę, romantinę, Tillichas teigia, kad nei viena nesugeba nutiesti tilto tarp materijos, dvasios ir tikrovės, todėl reikalingas naujas požiūris, grindžiamas originalia realizmo traktuote. Raktažodžiai: sakramentas, gamta, istorija, žodis, realizmas.

ENIn this article I survey Paul Tillich’s wiews on nature and sacraments. Tillich, prominent protestant theologian, developed an original interpretation of nature by terms of sacraments and history, which in turn depended on the multidimetional conception of reality. I concider that the interpretation of history as participation in the fall and glory of creation and in the history of salvation broadens the notion of sacraments and suggests new paths for the identity and perspectives of different movements of Christian faith. Finally, I assert that from the Tillichian perspective, if religious affirmations claim to be existentialy significant, they should not ignore the problems of nonhuman beings, and a significant part of salvation may be ascribed to anthropocentric arrogance. On the other hand, his doctrine concerning inherent powers of nature, its relationship to language as the main medium of spirit encourages experience of the ultimate in everyday life. Key words: sacrament, nature, history, word, realism.