LTStraipsnyje pateikiamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos gyventojų pavardės, kilusios iš etnonimų, paaiškinant šių pavardžių sudarymo principus. Iš etnonimų kilusios pavardės viena ar kita forma yra užrašytos Lietuvos Metrikoje senąja baltarusių kalba (iki XVI a. vidurio), o vėliau ir lenkiškai. XIX a. atsirado šių pavardžių užrašymai rusiškai, o XX a. – lietuviškai. Pastaruoju atveju Litwinowicz virto Litvinavičiumi, Gudowicz – Gudavičiumi ir t. t. Migruojant gyventojams dar LDK laikais iš etnonimų sudarytos pavardės ėmė plisti ir kaimyniniuose regionuose: Mazovijoje, Liublino žemėje, Raudonojoje Rusioje. Išskiriamos dvi iš etnonimų LDK teritorijoje kilusių pavardžių esminės grupės, autoriaus sąlyginai pavadintomis A ir B. Prie grupės A yra priskiriamos lenkiškai užrašytos pavardės, sudarytos iš šių etnonimų: Litwin, Żmudzin, Łotysz, Jaćwing, Gud, Rusin-, Lach/Polak, Podlasiak, Poleszuk, Tatar, Żyd, Karaim. Tai yra etnonimai, turintys pavardės funkciją. Prie grupės B yra priskirtos pavardės, kurių darybai panaudotas ne tik etnonimas, bet ir priesaga ar kiti papildomi elementai. Pagal tuos sudarymo principus ir panaudojamus formantus grupės B pavardės yra suskirstomos į dar 10 tipų, kurių kiekvienas aptariamas ir paaiškinamas detaliau. Atskiri pavardžių tipai tarpusavyje skiriasi stilistine semantika, darybos būdu, geografiniu ir chronologiniu požiūriais, neretai atspindi jų nešiotojų buvusį pilietinį statusą.