Režisieriaus Gintaro Varno aktorių ugdymo principai: studijų proceso tikslai ir rezultatai (2005-2009)

LTTiriamajame darbe įvertinama režisieriaus-pedagogo Gintaro Varno darbo specifika lietuviškos aktorių ruošimo mokyklos ir profesionalios teatro scenos kontekste: įvardijami režisieriaus G. Varno aktorių ugdymo principai, analizuojami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijų proceso metu (2005–2009) pedagogo iš(si)kelti mokymo tikslai ir nustatomi studentų pasiekti rezultatai. Įvardyta ugdymo metodika vertinama remiantis studijų metais kolektyvinės kūrybos principu sukurtais diplominiais spektakliais „Žvaigždžių kruša“ (2007) ir „Dekalogas“ (2008). Siekiant giliau atskleisti tolimesnius ugdymo metodikos rezultatus profesionalioje scenoje, įvertinamas vaidybos studijas baigusių devynių G. Varno studentų ir režisieriaus-pedagogo tolesnis kūrybinis bendradarbiavimas 2009–2016 m. sukurtuose spektakliuose bei šių G. Varno išugdytų aktorių pasiekimai ir meninė raiška kitų Lietuvos teatro ir kino režisierių darbuose. Darbo eigoje atvejo studijos metodiniai nurodymai naudojami kaip kompleksinio tyrimo dalis ir derinami su giluminio interviu, lyginamuoju istoriniu bei įvairių šaltinių lyginamosios analizės metodais. G. Varno kūryba šiuolaikiniame Lietuvos teatro lauke – akivaizdi ir iki šiol tebesitęsianti valingų, aktyvių ir atsakingų teorinių bei praktinių teatro meno tyrimų eiga. Šio tiriamojo darbo naujumo aspektą teatro meno ir teatrologijos mokslo kontekste pagrindžia siekis pirmą kartą ištirti ir apibrėžti G. Varno vykdomo aktorių ugdymo specifiką, įvertinti pasiektus būsimų vaidybos meno specialistų akademinio išsilavinimo rezultatus. Darbe suformuluoti teiginiai gali būti pravartūs tolesniems tyrimams, kitų Lietuvos režisierių-pedagogų aktorių ugdymo metodikų analizėms.

ENThis artistic research paper evaluates the working methods of director-pedagogue Gintaras Varnas in the context of Lithuanian school of actor training and the professional theatre stage: it discusses Varnas’ actor training principles, analyses his teaching objectives at the Lithuanian Academy of Music and Theatre during the period of 2005–2009, and the study results achieved. The chosen actor training methods are assesed by looking at the final student ensemble performances of The Hail of Stars (2007) and The Decalogue (2008). In order to form a deeper insight into the future outcomes of this actor training and how these outcomes manifest on the professional stage, this research paper evaluates creative collaboration between nine Varnas’ students who graduated from the Acting BA and the director-pedagogue in the performances created between 2009–2016, as well as Varnas’ students achievements and creative work with other Lithuanian theatre and film directors. The research paper uses interdisciplinary methodology which combines case study and its findings, in-depth interviewing, and comparative analysis of historical and other sources. In the context of contemporary Lithuanian theatre, Varnas’ creative work is a clear continuation of strong-willed, active and responsible research of theatre theory and practice. In the context of theatre studies and research, the originality of this thesis lies in the first attempt to research and articulate the characteristics of Varnas’ actor training, and to evaluate the academic results and ability of the future acting professionals who underwent his training. The findings of this thesis are potentially useful for further research and analysis of other Lithuanian directors-pedagogues and their actor training methods.