Measuring housing price misalignments in the Baltic States

LTDisertacijoje parodoma, kaip statistiniai metodai kartu su įverčiais iš teorinių ir paklaidų korekcijos modelių gali būti panaudoti suderintoje analitinėje sąrangoje būsto kainų atitikties fundamentaliesiems veiksniams vertinimui Baltijos šalyse. Siekiant šio tikslo tyrime buvo apjungti įverčiai iš panelinių paklaidų korekcijos ir teorinių vartotojų kaštų modelių su nuokrypių nuo ilgalaikės tendencijos ir kainos–nuomos bei kainos–pajamų santykių įverčiais. Parodoma, kad sukurta sąranga sugeba identifikuoti, kaip būsto kainos Baltijos šalyse atitinka fundamentaliaisias veiksniais apspręstas reikšmes. Pasitelkiant šią metodų sistemą galima pateikti įtikinamą ir suderintą istoriją apie tai, kaip vystosi būsto rinka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Atlikti jautrumo testai rodo, kad sąranga būtų galėjusi apčiuopti būsto rinkos perkaitimo požymių jau 2005 m. Be to, disertacijoje parodoma, kad tyrimo imties pabaigoje Baltijos šalių gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas vis dar buvo žemiau savo pusiausvyros reikšmių, tad poreikio imtis priemonių rinkos aktyvumo slopinimui nebuvo. Kita vertus, kadangi fundamentalieji veiksniai yra stipriai paveikti žemų palūkanų normos ir pinigų politikos griežtėjimo atveju turi daug erdvės koreguotis, būsto rinkos raida Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turėtų būti atidžiai stebima.

ENThis thesis proposes a robust analytical approach for making inferences about house price misalignments in the Baltic States. The analytical framework was developed by combining estimates from error-correction and theoretical user cost models with estimates from Hodrick-Prescott filtering exercise and price-to-rent and price-to-income ratios. It is shown in this thesis that the proposed framework is able to identify whether housing prices in the Baltics are below, inline or above the levels justified by the fundamentals. Using the framework, one would be able to tell a plausible and consistent story of the residential real estate developments in all three of the Baltic countries. Robustness checks show that the framework would have signalled overheating in the housing markets of the Baltic States as early as in 2005. The estimates show that at the end of the sample housing prices in the Baltic states were still below the fundamentals, therefore, no immediate policy action was needed. However, since the fundamentals are affected by the low interest rate environment, they might readjust once the monetary policy starts to normalise, therefore, the housing markets in the Baltic states deserves close monitoring.