Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiojo elito rengimas viešajam valstybės gyvenimui XVI a. - XVII a. viduryje
LTLietuvos Didžioji Kunigaikštystės jos valdantysis elitas XVI viduryje – XVII a. viduryje išgyveno reikšmingus pokyčius savo narių išsilavinime. Nuo XVI a. 6-7 dešimtmečio valdančiojo elito tarpe išpopuliarėjo peregrinacija – lavinimosi ir pažintinė kelionė į daugiausiai vokiečių žemių ir Italijos akademijas. Iš 186 aukščiausia pasaulietinės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vykdomosios valdžios pareigas ėjusių asmenų 76 – 40.8% visos grupės atstovų buvo šaltiniuose užfiksuoti lankę akademijas. Geografinio pasiskirstymo atžvilgiu gausiausiai lankytasi (51 matrikuliacija) vokiečių žemėse buvusiose akademijose, nuo jų nedaug atsilieka Italija (41 matrikuliacija). Tirtoje asmenų grupėje išskirtini du išsilavinimo funkcijomis besiskiriantys lavinimo modeliai: magnatiškasis ir bajoriškasis arba tarnybinis. Tiesioginio ryšio tarp prastesnio ar geresnio išsilavinimo, atliktos ar neatliktos peregrinacinės kelionės ir vėlesnės politinės karjeros LDK nebuvo, nes sėkminga politinė karjera buvo lemiama daug didesnio kiekio veiksnių, nei vien išsilavinimas.. Tolesnė akademijas lankiusio politinio elito reprodukcija reiškia ne socialinį mobilumą dėl gauto išsilavinimo, bet veikiau padėties dėl savo būsimo statuso visuomenėje saugumą. Svarbiausios LDK institucijos (kanceliarija, iždas), dėl poreikio išsilavinusiam personalui tapo institucijomis, skatinusiomis LDK bajorijos peregrinacijas bei siekį lavintis akademijose.
ENRuling of the Grand Duchy of Lithuania experienced significant changes in terms of the education of its members in mid-Sixteenth to mid-Seventeenth centuries. From 1550’s-1560s peregrinations – educational trips to mostly German and Italian academies became more popular. From 186 persons who held highest temporal executive offices in the Grand Duchy of Lithuania - 76 – 40.8% form the entire group were matriculated in a least one academy. In terms of geographical distribution academies in German lands were most often attended (51 matriculations from the surveyed group), and tehy are followerd by Italian academies (41 matriculations). Within the ranks of the surveyed group two educational models are observed: magnate and service nobility educational models, which differ in their social function. There is no dirrect correlation between better or worse education, or the fact of completion of a peregrination and later succesful political career in the Grand Duchy of Lithuania, because a succesful political career was caused by more factors than just education. uirther reproduction of the ruling elite by sending their offspring to academies does not equate with social mobility due to education, but more likely it means the safety of their future social status. The main institutions of the Grand Duchy of Lithuania (chancellary, treasury), encouraged the nobility of the Grand Duchy of Lithuania to perform peregrinations and attend academies due to the needs of these institutions to be provided with educated and qualified staff.
