LTStraipsnyje atskleidžiamas lenkų spaudoje formuojamas Lietuvos įvaizdis ir įvardinami svarbiausi įvaizdžio pokyčiai 2006–2008 m. laikotarpiu. Valstybės įvaizdžio formavimas yra svarbus užsienio politikos ir tarptautinių santykių elementas. Valstybės įvaizdžio apibrėžime svarbūs yra nekintami elementai, -stereotipai ir prietarai, - ir dinaminiai elementai – esami įvykiai ir valstybės politika. Komplikuotų Lenkijos ir Lietuvos santykių fone sudėtingiausia inicijuoti nekintamų elementų kaitą. Stereotipinis mąstymas gali išlikti gajus ištisus dešimtmečius. Tyrime dėmesys sukoncentruotas į dinaminių elementų analizę. Geri Lietuvos makroekonominiai rodikliai ir radikali fiskalinė politika leido šalį matyti kaip energingą ir dinamiškai besivystančią. Kai Lietuvai grėsė krizė, šalis lenkų spaudoje buvo vaizduojama, kaip kraštas, kuriam gresia "skausmingas nusileidimas". Panašiai buvo traktuojami ir bendri energetiniai projektai. Lenkijos ir Lietuvos entuziazmą koregavo nacionaliniai interesai, nebuvo stengiamasi sukurti sąlygas, leidžiančias tęsti strateginį bendradarbiavimą. Lenkų spaudoje sukurtas silpnos Lietuvos įvaizdis. Lietuva suvokiama kaip maža ir silpna šalis, negalinti išgyventi be stipresniojo, labiau patyrusio partnerio, kuriuo ištisus šimtmečius buvo Lenkija, paramos. Lietuva nesugeba iki galo realizuoti savo interesų, o turimi kompleksai užkerta kelią susitarimams. Nuostabą kelia lietuvių požiūris į lenkų tautinę mažumą, lenkai traktuojami, kaip priešas. Lenkijoje lietuviai suvokiami kaip tauta, nesugebanti skirti dabartinių aktualijų nuo istorinių ginčų. Toks lietuvio partnerio elgesys atsiranda dėl jo nesubrendimo. Šį teiginį lenkai suformulavo dar XIX a.