LT1657 m. birželį Danijai paskelbus karą Švedijai Šiaurės kare įvyko svarbus posūkis. Atsidarė frontas, kuris privertė Karlą Gustavą sutelkti jame savo pagrindines jėgas. Per keletą mėnesių Žečpospolitos teritorijos jau nebuvo pirmaplaniu karinių operacijų teatru. Greitai švedų rankose liko tik Karališkieji Prūsai. Straipsnyje detaliai nagrinėjami kariniai veiksmai 1658–1660 m. ir kaip šiose kovose Karališkųjų Prūsų teritorijoje kariškai bendradarbiavo Žečpospolita ir Brandenburgo Prūsija, su kuria 1657 m. lapkričio 6 d. buvo pasirašytos paliaubos ir susitarta bendrai veikti prieš švedus. Bendras tikslas buvo užtikrinti saugumą Prūsijos Kunigaikštystei. Nors Brandenburgo karinės pajėgos perkirto švedų komunikacines linijas, vedančias per Prūsijos uostus, tačiau delsė aktyviai įsitraukti į veiksmus Karališkuose Prūsuose. Jie buvo suinteresuoti atgauti Elbingą (Elbliongą) ir panaudoti Žulavus savo kariuomenės aprovizacijai. Tačiau net ir tų tikslų realizavimui Brandenburgo kariniai vadai retai ryždavosi bendriems veiksmams su lenkų karinėmis pajėgomis. Tačiau ar veikdami savarankiškai pasiekė kokios nors ilgalaikės sėkmės sunku pasakyti. Realiai aptariamais metais karinių veiksmų su švedais teatras buvo didesnis, dėl to straipsnyje vienaip ar kitaip įtraukiami ir aplinkinių kraštų karinių operacijų įvykiai. Be publikuotų šaltinių panaudojama daug medžiagos iš Prūsijos kultūros palikimo slaptojo valstybinio archyvo Berlyne. Šiek tiek naujos medžiagos panaudota iš Vroclavo, Krokuvos, Varšuvos ir Lvovo mokslinių bibliotekų rankraštynų, o taip pat Pagrindinio senųjų aktų archyvo Varšuvoje.