Starosta uświacki - Jan Piotr Sapieha, jego udział w kampaniach wojennych Rzeczypospolitej ze Szwecją w latach 1600-1605

LTJonas Petras Sapiega (Jan Piotr Sapieha, 1569–1611) vidurinės grandies karininkas, pasižymėjęs Žečpospolitos karo su Švedija XVII a. pradiniame etape. Būtent jo karinei karjerai ir yra skiriamas šis straipsnis. Kariauti J. P. Sapiega veikiausiai pradėjo Moldavijoje 1595 m. Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Kristupui Radvilai 1600 m. pašaukus jis įsijungė į karinę kampaniją Livonijoje. Detaliai aprašomi 1600–1605 m. vykę kariniai veiksmai Livonijos teritorijoje (Infliantuose), kuriuose dalyvavo J. P. Sapiega. Atskleidžiama chroniška Žečpospolitos karinių pajėgų problema – nepakankamas finansavimas, vėluojantys atlyginimai kariškiams. Nepaisant to Lenkijos ir Lietuvos kariuomenėms švedus pavyko sutriuškinti. Nors švedų armija 1605 m. po Kirchholmo mūšio nenustojo fiziškai egzistuoti, tačiau prarado karinį pajėgumą. Šiose kovose ypač pasižymėjo J. P. Sapiega. Neatsitiktinai jis buvo kartu su dar pora pasižymėjusių karininkų siunčiamas į Krokuvą pranešti karaliui Zigmantui Vazai apie laimėtą mūšį prie Kirchholmo. Tai buvo gražus Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus gestas, galbūt netgi tam tikra mūšio didvyrių įvertinimo forma. Laimėtas Kirchholmo mūšis mažai davė Žečpospolitai. Sudarytos paliaubos buvo naudingos švedams. J. P. Sapiegai dalyvavimas karinėse kampanijose atnešė šlovę ir pripažinimą. Jau 1606 m. jis gavo pelningą Usviatų seniūno vietą LDK. 1607 m. seimas jam skyrė 10 tūkstančių zlotų. Tais pačiais metais jį pakvietė tarnauti Lžedimitrijus II. 1608 m. J. P. Sapiega išvyko į Maskvos valstybę toliau ieškoti šlovės.