LTSakmiškieji naratyvai apie išskirtinius, keistus ar baugius įvykius, paranormalius reiškinius bei įvairias nekasdienes, mistines patirtis plinta tiek tradiciniams tautosakos žanrams būdingu keliu – žodžiu, pasakojant juos iš lūpų į lūpas, tiek moderniomis komunikacijos priemonėmis, virtualioje terpėje, raštu ar tekstą papildant vaizdinėmis priemonėmis. Tyrimo objektu tokio turinio pasakojamosios tautosakos kūriniai tapo praeito amžiaus septintame dešimtmetyje JAV. XX a. devintajame dešimtmetyje jais susidomėta ir Europoje. Lietuvoje interneto folkloras jau susilaukė mokslininkų dėmesio, tačiau internetu ir žodžiu pasakojami XXI a. užrašyti tradicinių sakmių variantai ir naujos rūšies sakmiškieji naratyvai iki šiol dar išsamiai netyrinėti. Tyrimo objektas – XXI amžiaus pradžioje užfiksuoti sakmiškieji lietuvių kalba plintantys naratyvai apie nekasdieniškus ir racionaliai nepaaiškinamus patiems pateikėjams ar jų artimiesiems nutikusius įvykius, kuriuos šie sieja su mistine sfera. Didesnė dalis mistinių patirčių yra priskiriamos tamsiesiems chtoniškojo pasaulio klodams, jos yra nemalonios ir atstumiančios, kita dalis išgyvenimų siejami su šviesiomis sakralaus pasaulio apraiškomis. Antgamtiški įvykiai gali būti susapnuoti ar patirti budriame būvyje.Darbo tikslas – išanalizuoti sakmiškųjų naratyvų daugiasluoksnius reikšmių klodus, t. y. nustatyti XXI amžiuje užrašytų sakmiškųjų naratyvų santykį su tradicinėmis sakmėmis ir tikėjimais, išsiaiškinti, kaip ir kurie mitologinėms sakmėms būdingi siužetai ar siužetų elementai bei tikėjimuose atsispindinti pasaulėžiūra yra perimami, o kurie semantiniai ir struktūriniai elementai susieja naratyvus su dabarties pasaulio realijomis. Darbo uždaviniai: 1) Pristatyti ir sugrupuoti įvairiarūšę į tyrimo akiratį patekusią folklorinę medžiagą. 2) Aptarti sakmiškųjų naratyvų tematiką, suklasifikuoti ir išnagrinėti populiariausius siužetus. 3) Išryškinti archaiškus, t. y. iš tradicinės pasaulėžiūros perimtus vaizdinius ir naujus sakmiškųjų siužetų bruožus. 4) Išanalizuoti, kokie šių folkloro kūrinių turinio bei struktūros pokyčiai, pasakotojų požiūris į pasakojamų įvykių tikroviškumą išryškėja, kintant siužetų plitimo būdui. 5) Išnagrinėti sakmiškųjų naratyvų ryškiausius vaizdinius, jų reikšmes. 6) Atskleisti, kokie pateikėjų jausmai, lūkesčiai ir pasaulėžiūra atsispindi jų pasakojamuose naratyvuose.
EN[...] The subject of the research is legend-like narratives in Lithuanian recorded at the beginning of the 21st century about extraordinary events unexplainable in rational terms that occurred to informants themselves or their families and which were associated by them with the mystical sphere. The greater part of mystical experiences is attributed to dark layers of a chthonic world, but these experiences are unpleasant and revolting; the smaller part of the experiences is associated with bright manifestations of the sacred world. Supernatural events can be seen in a dream or experienced in a wakeful state. The aim of the research is to analyse multi-layered layers of meanings of legend-like narratives, i.e. to determine the relationship of recorded legend-like narratives with traditional legends and beliefs, to ascertain how and which plots or plot elements characteristic to mythological legends, and the worldview reflected in beliefs are adopted and which semantic and structural elements link narratives with realities of the present-day world. Tasks: 1) To present and group various folklore material that fell within the scope of the research. 2) To discuss the themes of legend-like narratives, to classify and analyse the most popular plots. 3) To highlight archaic images, i.e. the images adopted from a traditional worldview, and new features of legend-like plots. 4) To analyse what changes of content and structure of these pieces of folklore and what approach of a narrator to the plausibility of the events he / she tells are highlighted when the way of the plot spread is changing. 5) To examine the most significant images and meanings of legend-like narratives. 6) To reveal what feelings, expectations and worldview of the informants are reflected in their narratives.