Istoriografinė metafikcija šiuolaikiniame lietuvių ir suomių istoriniame romane

LTDisertacinis darbas pristato amerikiečių autorės Lindos Hutcheon istoriografinės metafikcijos teoriją kaip adaptuotą (pritaikytą) instrumentą ne tik postmodernistinei, bet ir moderniojo istorinio romano diskursyvinei poetikai interpretuoti. Peržiūrima XX a. 9 deš. JAV ir Europoje plitusi šios autorės postmodernaus istorinio romano poetikos samprata, remiamasi prielaida, kad šiuolaikinių istorinių romanų poetika nėra vien postmodernistinė. Ji balansuoja ties modernizmo ir postmodernizmo riba, postmodernus istorinis romanas jo tyrėjų vis dažniau traktuojamas kaip modernaus romano forma, todėl Hutcheon išdėstyta teorija turėtų būti ir apribota, ir išplėtota. Tokia jos adaptacija yra dvejopas uždavinys: reikia išsiaiškinti, kaip šiuolaikinis istorinis romanas peržiūri (perrašo) abi – istorinę ir literatūrinę – istorinio romano realybes (grįžti prie istorinio romano apibrėžčių), be to, reikia aptarti naratologines prieigas, tinkamas tiek moderniojo, tiek postmoderniojo, tiek tipologiškai dar neįvardinto šiuolaikinio (1995–2015) istorinio romano poetikos analizei. Darbe tokių istorinio romano poetikos ir recepcijos interpretacijų ieškoma trimis aspektais: 1) pasakojimo kategorijų semiozės ir poetikos (intranaratyvinis istorinių reprezentacijų lygmuo); 2) teksto struktūros ir pasakojimo elementų semiozės ir poetikos (paranaratyvinis istorinių reprezentacijų lygmuo) ir 3) diskurso skolinio (istorinių reprezentacijų per(si)kėlimas). Tyrimas atskleidė, kad naujausieji XX a. pab. – XXI a. pr. istoriniai romanai iš tikrųjų yra didelis iššūkis visoms klasikinėms ir modernioms, postmodernioms istorinio romano teorijoms, bet naujus žanrinius bruožus įvertinanti romanų analizė minėtas teorijas leidžia papildyti teorinėmis prieigomis.

ENThe dissertation starts with a preface and introduction. In the introductory part the object, aims and objectives of the research are set, an overview of literary investigations and methodology is provided, the defended propositions are formulated. The principal parts of the dissertation are theoretical (“Historiography and the Poetics of Contemporary Historical Novel”) and analytical (“The Metafictional Narratological Structure of Historical Representations in the Novels of Lithuanian and Finnish Authors”). The first part comprises three chapters: Challenges of Historical Novel to Theoretical Approaches to its Research, Transformations of Poetics, Theory of Historiographic Metafiction: the Poetics of Writing the Post / modern Novel and Structure of its Narratological Investigations. They discuss sources of literature and history (historical narratives) in the world, a long-lasting predominant influence of historiography and provide a survey of the development of Lithuanian and Finnish historical novels as well as the specific features of their poetics. The second part consists of four chapters: Intrannarative Level of Historical Representations, Paranarrative Level of Historical Representations, Borrowed Discourse: Transference of Historical Representations, Semantic Connections of Historical Representations: Similarities and Differences. Following the principles of HM and narratology (adaptation) singled out in the chosen novels of Lithuanian and Finnish authors, the first three chapters analyze the narrator / author, personages, peritexts, epitexts, paratexts, intertexts, and intertextual, or, ironic, parody. The final chapter gives a summary of the analysis. The work ends with conclusions, a list of references, and appendice.