Žinija, pažinimas ir vertybių kaita

LTStraipsnyje aptariamos „Žinijos“ draugijos Lietuvoje aksiologiniu aspektu. Mokslo kooperatinė bendrovė „Žinija“ ir LTSR „Žinijos draugija“ savo vertybinėmis orientacijomis buvo skirtingos. Prieškarinę „Žiniją“ įkūrė Lietuvos ateitininkų federacija, o pokarinė „Žinija“, kurios steigėjai buvo Mokslų akademijos profesoriai, buvo orientuota į sovietinės ideologijos ir ateizmo sklaidą. Tačiau tai buvo tik savotiška duoklė režimui, nes net brežnevinės stagnacijos metais tik ketvirtadalis skaitytų paskaitų buvo skirtos sovietinei propagandai ir ateizmui, o visos kitos gvildeno gamtos mokslų, technikos, medicinos, žemės ūkio, kultūros, meno klausimus, buvo organizuojami lankytojų susitikimai su rašytojais, aktoriais, kompozitoriais, dailininkais, skulptoriais. Prieškarinės ir pokarinės sovietinės, kaip ir dabartinės „Žinijos“ organizacijas vienijo ir vienija siekis skleisti mokslo žinias ir kultūrą bei meną. Sovietinėje „Žinijos“ draugijoje didžiausia vertybe buvo laikomos mokslinės žinios, ir šis požiūris iš dalies išliko iki šiol, nors jį ir būtina keisti, nes mokslinį pažinimą ir estetinį pažinimą, net religinį tikėjimą vienija ir grindžia grožio, harmonijos sąvokos. Šios sąvokos grindžia ir esmines vertybes, kurios turėtų išlikti „Žinijos“, kaip organizacijos, veiklos misija.