LTPrieš kelis šimtmečius Jiezno krašto žmonės laidoti įvairių kaimų kapinaitėse, vietos bažnyčios prieigose, o kilmingieji – pačios šventovės rūsiuose. Jiezne būta ir žydų kapinių, sunaikintų sovietmečiu. Dabartinės senosios Jiezno kapinės įkurtos XVIII a. pabaigoje. Jų centre stovi Teresės Radvilaitės-Pacienės lėšomis iškilusi barokinių formų Šv. Kryžiaus koplyčia, kurioje kadaise buvo laikomos mišios. XIX a. vid. Jiezno kapinėse apsilankęs Vladislovas Sirokomlė teigė, kad čia būta dviejų koplyčių. Jo dėmesį atkreipė keli gražūs paminklai ir Adomui Valatkai atminti pastatytas įdomus kryžius, apkabinėtas žibančiomis skardelėmis, paveikslėliais ir statulėlėmis. Kapines juosia prieš Pirmąjį pasaulinį karą Jiezno parapijiečių pastangomis pastatyta akmeninė tvora. Iki tol jos buvo aptvertos tašytais pušiniais rąstais. Išskirtinės formos pagrindinį įėjimą žymintys vartai neabejotinai statyti anksčiau, nei mūryti tvoros akmenys. Užfiksuota, kad 1881 m. jų viršuje kabojo du nedideli varpai. Kiekvienas iš čia besiilsinčių asmenų išsiskyrė savitu charakteriu, pomėgiais, siekė įvairių tikslų, o galbūt net dalyvavo istorinius virsmus žyminčiuose įvykiuose. Atkreipkime dėmesį į kelis seniausius ir įdomiausius Jiezno kapinių paminklus, neretai slepiančius svarbius praeities liudijimus ar išskirtines asmenybes.