Intertekstas kaip tautinio identiteto išraiška XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės lietuvių dramaturgijoje

LTStraipsnyje pristatyti dažniausiai pasikartojantys XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės lietuvių dramaturgijos siužetai, siekiama nustatyti jų pirminį šaltinį ir interpretacijos ypatumus. Aptariamame laikotarpyje išskiriami du intertekstualumo tipai: pirmajam priskiriamos dramos, inscenizuojančios kitakalbius kūrinius, parašytus Lietuvos istorijos temomis; antrajam – dramos, interpretuojančios lietuvių dramaturgijos fragmentus. Pirmajam tipui būdingas tautos atgimimo mito sukūrimas ir aktualizavimas, antrajam – dialogas arba konfliktas su lietuvių dramaturgijoje įsitvirtinusiais tautinio identiteto išraiškos būdais.

ENThe aim of the article is to present the most often occurring plots and fragments of play texts, identify their primary source and peculiarities of interpretation. The article analyzes two types of intertextuality. The first type of intertextuality is characterised by dramatization of popular works, the plays highlight aspects of the myth of the national revival. The fragments of works, attributed to the second type, create a dialogue or a conflict with the ways of expressing national identity, established in the Lithuanian dramaturgy.