Mokslinių tyrimų organizacijų veiklos efektyvumo vertinimas

LTSpartėjant tarptautinės konkurencijos ir žiniomis grįsto verslo augimo procesams, vis svarbesnį vaidmenį visuomenėje įgyja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP). Išaugęs MTEP poreikis lėmė pastebimą mokslinių tyrimų organizacijų (MTO) išplitimą, o tai suponuoja ir jų veiklos efektyvumo vertinimo problemą. Tradiciniai įmonių veiklos efektyvumo vertinimo metodai, besiremiantys pelningumo, grynojo pelningumo, kapitalo grąžos ar kt. rodikliais, sunkiai pritaikomi MTO, kurios nuo verslo įmonių skiriasi darbo turiniu, sukurtos produkcijos savitumu, veiklos spontaniškumu, laiko lagu tarp veiklos vykdymo ir jų rodiklių ar rezultatų atsiradimo. MTO tarpusavyje skiriasi veiklos pobūdžiu, turi savitą identitetą, specializaciją, tad ir jų veiklos procesai, veiklos resursų poreikis, sukuriama produkcija, taip pat ir veiklos efektyvumo vertinimo perspektyvos bei parametrai privalo būti diferencijuojami. Disertacijoje pateikta MTO veiklos efektyvumo samprata, nustatytos MTO veiklos efektyvumo vertinimo nuostatos, į kurias privalu atsižvelgti, siekiant patikimo įvertinimo. Remiantis jomis, sudaryta MTO veiklos efektyvumo vertinimo struktūra bei procesinis modelis, leidžiantis įvertinti tiek atskirus MTO veiklos etapus, tiek bendrai jos efektyvumą pagal veiklos pobūdį.

ENAs the processes of international competition and business growth based on knowledge gathers increasing momentum, the role of Research and Development (R&D) in society becomes ever more important. The increase in demand for R&D caused an expansion of research organizations (ROs) and indicates the problem of their effectiveness assessment. Traditional methods for effectiveness assessment that are based on profitability, net profit, return on equity and other indicators and that are used in business enterprises cannot be applied to ROs successfully as they differ from business enterprises in work content, specificity of created products, spontaneity of activities, time lag between the development stages and production of results. ROs differ in forms of ownership, mission and range of activities, all of which determine the specialization of activities undertaken in ROs, the specifics of the processes executed, varying need of resources and, of course, the variety of products created. The dissertation presents the concept of effectiveness assessment in ROs together with the postulates of effectiveness assessment in ROs, which must be taken into account in order to produce valid effectiveness assessment results. Based on these postulates, the ROs effectiveness assessment structure and the processual effectiveness assessment model were created. A model allows the evaluation of either the different stages of ROs activities or the general effectiveness according to the type of activities undertaken.