LTŠiame straipsnyje, remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ (DLKT) medžiaga, kalbama apie daiktavardiškai ir polinksniškai vartojamą „labui“. Remiantis hierarchijomis, iš tyrimo paaiškėjo, kad daiktavardžio „labas“ naudininkas paprastai eina objektu arba aplinkybe tais atvejais, kai jo valdinys pasakomas asmenis žyminčiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku (būtinas visuomenės labui; sukūrė tiek sau, tiek kitų tautų labui). Toks daiktavardiškasis „labui“ aktualizuoja beneficientą, taip pat jis atliepia finityvą, patientą, kontentyvą, pasako būdą. Polinksnio „labui“ su kilmininku konstrukcijai būdingiausia yra tikslo reikšmė. Tipiškas objektu einančio polinksnio „labui“ kilmininko valdinys – abstraktus daiktavardis (būtina bendro gėrio labui), aplinkybe einančio – leksiškai neribotas.