Vietinės bendruomenės ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir piliakalniai
LTŠio tyrimo metu siekėme sužinoti, ar vietinės bendruomenės, mokyklos, seniūnijos, visuomeninės organizacijos tęsia ar naujai kuria ant/prie piliakalnių ilgalaikes kalendorinių, valstybinių, šeimos švenčių šventimo, jų aplinkos tvarkymo tradicijas. Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, tęsdama tarpukario pilietiškumo ir tautinės tapatybės stiprinimo tradicijas, taip pat aktyviai prisideda prie piliakalnių tvarkymo ir puoselėjimo. Ar atmintini Piliakalnių metai paskatino giliau pažvelgti į greta mūsų visų esantį istorinį, gamtinį, kultūrinį paveldą? Kokie įsimintinausi šių atmintinų metų renginiai ir nuveikti darbai prie/ant piliakalnių verti visuomenės dėmesio? Kokią vietą visuomenėje užima piliakalnių kultūros palikimas, kokiomis formomis tai pasireiškia? Kurie renginiai prisidėjo prie pilietiškumo ir tautinės tapatybės stiprinimo? Teikdami respondentams anketas apklausai, vylėmės, kad tyrimo rezultatai turės taikomąją reikšmę tobulinant etninės kultūros, pilietiškumo, paveldosaugos, gamtosaugos valšlybinę politiką. Šiuo tyrimu siekėme pasižiūrėti į šiandieninį visuomenės santykį su Lietuvos piliakalnių kultūra, kuri užima svarbią vietą dabartinės tautinės ir nacionalinės kultūros visumoje. [Iš straipsnio, p. 34]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Kultūrinė veikla; Lietuvių liaudies kultūra; Piliakalniai; Piliakalnių metai; Vietinės bendruomenės; Community; Cultural activities; Lithuanian folk culture; Local communities; Mound; Mounds; Year of mounds.
