LTStraipsnyje trumpai aptariama bietninė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės genezės koncepcija, kurią autorius, baltarusis, plėtoja nuo praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Pateikiami argumentai, kodėl LDK galėjo atsirasti kaip baltų ir slavų, o tiksliau sakant baltų ir baltarusių valstybė. Šiuo klausimu dialogas su lietuvių istorikais nėra sėkmingas ne tik dėl jų pozicijos, bet ir dėl valdžios esminio pasikeitimo, įvykusio Baltarusijoje prezidentu tapus A. Lukašenkai. Jam valdant sugrįžta prie senosios sovietinės rusiškos LDK istorijos koncepcijos, kuriai pritaria lietuvių istoriografija. Pagal ją LDK istorija beveik išimtinai priklausė Lietuvos istorijai, o baltarusiai buvo lietuvių ekspansijos ir išnaudojimo objektas. Tokiomis sąlygomis nepriklausomi baltarusių istorikai atsidūrė sunkiose sąlygose, nes tie, kurie atsisakė tarnauti autoritariniam režimui, imti persekioti. Nepaisant to nepriklausomi baltarusių istorikai veikė toliau ir šiandien kiekvienas išsilavinęs baltarusis žino, kad LDK buvo ne tik lietuvių, bet ir baltarusių valstybė. Tokiai koncepcijai pritaria ir žymūs lenkų istorikai. Vienpusiškas LDK išimtinai kaip vien baltarusių valstybės traktavimas, sutinkamas M. Jermalovičiaus ir kai kurių kitų baltarusių autorių darbuose, nėra priimtinas, apsunkina dialogą su lietuviais. Šie gi, tirdami LDK praeitį, yra priklausomi nuo nacionalinio požiūrio, lietuvių patriotinio auklėjimo, kas kertasi su istorijos mokslinio supratimo principu. Nepaisant to pasisakoma už susitarimo ieškojimą su lietuvių istorikais, už tam tikros bendros LDK praeities vizijos sukūrimą.