Sąmonės samprata Arono Gurwitschiaus fenomenologijoje
LTDisertacijoje daugiausia susitelkiama ties Arono Gurwitschiaus fenomenologinėje filosofijoje atliekama novatoriška geštaltpsichologijos idėjų eksplikacija ir jų panaudojimo fenomenologiniuose tyrimuose pavyzdžiais, kurie aptariami nagrinėjant „grynojo ego“, „hyle ir morfe“ kritikas, refleksijos, sąmonės saviduoties problemą su tikslu išryškinti autentišką paties Gurwitschiaus fenomenologinę poziciją. Gurwitschiaus postuluojamoje neegologinėje sąmonės sampratoje redukcijos tikslu tampa ne transcendentalaus ego kaip neabejotino pagrindo atskleidimas, bet svarbiausia yra galimybė atverti sąmonės lauką, t.y. išgyvenimų ir prasminių objektų koreliacijų, kaip refleksijų ir deskripcijų lauką. Jusliniai duomenys neatskiriami nuo prasmių, priklauso nuo juos organizuojančios struktūros, o permainos sąmonėje pagrindžiamos savaiminėmis lauko transformacijomis eksplikuojant periferinės sąmonės srities sampratą. Sąmonė yra intencionali. Kiekvienas išgyvenimas kaip realus psichologinis įvykis - noezė, kuri yra intencionaliai koreliuota su noema. Intencionalių aktų subjektas Gurwitschiaus filosofiniame projekte yra tapatinamas su empiriniu subjektu, manasis Aš, savastis, refleksijos metu, sąmonei visada išlieka objektu arba, gali būti suprastas, tik kaip vidinis savęs kaip objekto stebėjimas. Kita vertus, periferinės sąmonės srities aprašymai gali būti traktuotini egotiškai, tai yra kaip ikireflektyvi savipatyrimo galimybė.
ENDissertation focuses on the conception of consciousness presented by Gurwitsch who combines two diferrent disciplines such as Gestalt psychology and Phenomenological Philosophy into one innovative project of research which assumes some modifications of Husserl’s account and assimilation of Gestalt ideas. Gurwitsch criticism of the pure ego reveals that a phenomenological reduction should be understood in a different way – the aim of reduction is not to reveal transcendental ego as the undeniable foundation, but rather to reveal the field of consciousness i. e. correlations of experience and notional objects as the field of reflections and descriptions. Non-egological consciousness is intentional: every act of consciousness, as a real psychological event is a noesis, which is intentionally correlated with noema. Gurwitsch’s conception of consciousness without the ego should be understood as a unity of intentional acts of consciousness - a stream of consciousness and the pure ego as a stream itself. On the other hand, the conception of consciousness in Gurwitsch’s phenomenology is distancing itself from the theories based on causal model and a phenomenologist is the one who can perform a particular description of personal experience with a possibility to take in account a direct self-experience as an access to understand consciousness in a mode of self-giveness.
