Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio samprata : diskurso analizė : disertacija

LTDisertacijoje tiriamas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio sampratos diskursas, siekiant išanalizuoti ir apibendrinti, kokia ugdymo turinio samprata vadovaujamasi Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje. Pirmiausiai disertacijos teorinėje dalyje, remiantis mokslinės literatūros analizės pagrindu, pristatomas mokslinis ugdymo turinio diskursas ir aptariama su ugdymo turinio samprata susijusi problematika. Analizuojamos dvi pagrindinės ugdymo turinio sampratos problemos, kurios atpažįstamos šiuolaikiniame ugdymo mokslo akademiniame diskurse: 1) sampratų įvairovės problema ir ugdymo turinio teoretikų požiūriai šiuo klausimu; 2) globalizacijos paveikta ugdymo turinio sampratų kaita, kuri skatino tarptautines mokslininkų diskusijas, ugdymo turinio standartizacijos procesą ir sampratų supanašėjimą. Toliau disertacijos teorinėje dalyje analizuojamos skirtingos curriculum teorijos, pristatomos žinomiausios XX a. curriculum teorinės mokyklos, moderniosios ir postmoderniosios paradigmų kryptys, kurios analizuoja ir formuoja skirtingas curriculum sampratas ir jas atstovaujančias mokyklas. Ši darbo dalis praplečia Lietuvos ugdymo turinio teorinį lauką ir papildo Lietuvos ugdymo turinio teorinį diskursą, atsižvelgiant į šiuolaikines pasaulio ugdymo turinio tyrimų tendencijas. Empirinėje disertacijos dalyje pristatomi kokybinio tyrimo, kurio metu buvo analizuojamos ugdymo turinio sampratos politiniame, pedagoginiame ir moksliniame diskursuose, rezultatai. Tyrimo rezultatai apima Lietuvoje vyraujančią bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio sampratą. Tiriant ugdymo turinio sampratą buvo analizuojamas ugdymo turinio kūrėjų (trijų skirtingų grupių – mokslininkų, politikų, pedagogų, įskaitant ir pavaduotojus ugdymui) požiūris į ugdymo turinį.Švietimo politikų diskurso analizę sudarė švietimo dokumentų ir politikų interviu analizė. Mokytojų ir pavaduotojų pedagoginis diskursas buvo analizuojamas atliekant pusiau struktūruotą interviu. Mokslinį diskursą sudarė mokslinės literatūros ugdymo turinio, pedagogikos arba didaktikos tematika analizė. Taip pat empirinio tyrimo dalyje pristatomi ne tik kiekvienos švietimo diskurse dalyvaujančios grupės diskurso analizės rezultatai, bet ir tarpgrupinės lyginamosios analizės rezultatai, siekiant parodyti jų požiūrių bendrumus ir skirtumus. Remiantis atlikta analize, pateikiama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio sampratos rekonceptualizavimo strategija. Empirinio tyrimo rezultatai parodė galimas lietuviškojo ugdymo turinio sampratos rekonceptualizavimo kryptis. Jos gali padėti sprendžiant curriculum sąvokos vertimo į lietuvių kalbą problemą, siekiant rasti geriausią lietuvišką atitikmenį ir paaiškinimą, atitinkantį šiuolaikines ugdymo turinio teorijas. Atlikta Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio sampratos diskurso analizė gali padėti susikalbėti ugdymo turinio kūrėjams ir įgyvendintojams, siekiant rasti bendrų požiūrio taškų, suprasti jų skirtumus, sėkmingai kurti ir įgyvendinti ugdymo programas. Kartu tai leistų išplėsti ugdymo turinio sampratos ribas, integruoti individualų ugdymo dalyvių kontekstą ir patirtį, atsižvelgti į Lietuvos ir tarptautines bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio diskursui būdingas tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ugdymo turinys; Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla; Ugdymo turinio samprata; Diskurso analizė; Curriculum; Curriculum; Lithuanian general education school; Curriculum concept; Discourse analysis.

ENThe dissertation analyses the discourse of curriculum concept in Lithuanian general education school aiming to investigate the conception of curriculum which is being used in Lithuanian general education school. The first part of the dissertation is based on the analysis of the research literature and introduces the scientific discourse on curriculum, and discusses issues in connection with curriculum notion. Two major problems recognised in the contemporary academic discourse of education concerning curriculum notion are being examined: 1) the diversity of notions and the views of curricular theorists regarding this question; 2) the change of curriculum notions influenced by globalisation, which stimulated international academic discussions on curriculum standardisation and assimilation of the concepts. Further on in the theoretical part there are different curriculum theories, prominent 20th century curricular theory schools, modern and postmodern paradigms, which analyse and form different curriculum concepts representing corresponding schools of thought are being analysed. This part broadens theoretical curriculum research field in Lithuania and enriches Lithuanian theoretical curriculum discourse showing its relatedness to contemporary and global tendencies of curriculum research. The other part of dissertation presents the findings of conducted qualitative empirical research on scientific, political and pedagogical curriculum discourse. The results of the research embrace curriculum conceptions prevailing in Lithuanian general education school. Analysing the curriculum concept, the discourse on curriculum of three target groups (scientists, politicians, educators, including school head deputies for education) participating in curriculum development has been investigated. [...].

• Mokytojų patirtys įgyvendinant ugdymo turinį: mokytojas, kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir profesionalas / Sniegina Poteliūnienė, Stasė Ustilaitė, Stanislav Sabaliauskas, Jūratė Česnavičienė, Agnė Juškevičienė. Pedagogika. 2019, 133, p. 78-104.
• Pagrindinės mokyklos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: metodologinės prieigos ir metodologiniai posūkiai / Šarūnas Gerulaitis, Zigmas Kairaitis. Geografija ir edukacija 2022, Nr. 10, p. 110-126.