Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų gedulo patyrimas : disertacija

LTSavižudybės yra aktuali problema Lietuvoje, tačiau nusižudžiusiųjų artimųjų gedulo išgyvenimai tiriami mažai. Kitų šalių tyrėjų išvados negali būti tiesiogiai pritaikomos Lietuvoje dėl kultūrinių skirtumų, visuomenės požiūrio į gedulą ir savižudybę ypatumų. Todėl šio tyrimo tikslas – atskleisti ir aprašyti gedulo po artimojo savižudybės įveikos procesą Lietuvoje. Tyrime dalyvavo 23 suaugę, branduolinės šeimos nario savižudybę per pastaruosius dvejus metus patyrę asmenys. Duomenims rinkti buvo naudotasi pusiau struktūruoto interviu metodu, duomenų analizė atlikta teminės analizės būdu. Rezultatuose išryškėjo tendencija permąstyti netektį ir su ja susijusius aspektus arba atvirkščiai, kuo mažiau permąstyti, siekti užsimiršimo. Tuo remdamiesi suformulavome penkias įveikos kryptis: trys jų atspindi tendenciją permąstyti (susitelkimas į save, mirusįjį arba netektį), ir dvi – nuo šių permąstymų atsitraukti (susitelkimas į žmones arba veiklą). Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad lankstus gebėjimas susitelkti į permąstymus ir nuo jų atsitraukti leidžia įveikti gedulą. Negebėjimas atsitraukti nuo permąstymų gali turėti įtakos gedulo užsitęsimui. Be to, nusižudžiusiųjų artimiesiems būdingas tiek vengimas kalbėti, tiek kalbėjimas apie patirtą netektį. Vengimas kalbėti apie netekties išgyvenimus nebūtinai apsunkina gedulo įveiką. Tikslinga gedulo įveiką analizuoti ne per atskirus konstruktus, o kaip visumą, priklausančią nuo asmens, jo aplinkos ir visuomenės kontekstų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gedulas po savižudybės; Gedulo įveika; Nusižudžiusiųjų artimieji; Bereavement by suicide; Suicide survivors; Coping with grief.

ENSuicide is significant problem in Lithuania, though experience of suicide survivors is barely researched. Results of the studies in other countries cannot be applied directly because of the cultural differencies, peculiarities of the attitude towards suicide anf grief in the society. Therefore the aim of this research is to reveal and describe grief and coping of suicide survivors. 23 adult persons who experienced the suicide of nuclear family member during the past two years participated. Semi-structured interview was used to gather the data, it was analysed by thematic analysis. In the results, there emerged the tendency to rethink the loss experience or, the contrary, to withdraw from it. According to this, we formulated five coping directions: three of them describe the tendency to rethink (Focus on Self, the Deceased, or the Loss), and two reflect the tendency to withdraw (Focus on People, or the Activities). Flexible ability to rethink the loss experience and to withdraw from it is crucial for the coping with grief. Inability to withdraw might be a cause for prolonged grief. Also, suicide survivors have a tendency both to avoid speaking and wish to speak about their loss experience. Avoiding speaking does not necessary interfere the coping with grief. It is purposeful to analyse coping with grief not as the separate constructs but rather as a holistic unit depending on the contexts of bereaved person, the surroundings, and the society. [From the publication]