Vaizdo poreikis
LTMeninio tyrimo „Vaizdo poreikis“ objektas – žmogaus tikėjimas ir nepasitikėjimas vaizdu. Žmogaus sukurtuose vaizduose slypintis objektyvumo neįmanomumas ir subjektyvumo tragikomiškumas atskleidžiamas išrandant ir išbandant įvairias portretavimo strategijas. Pastarosios gimsta jungiant kriminalistikoje naudojamus žmogaus veido rekonstrukcijos pagal kaukolę metodus su įvairiais vaizdo savybių tyrimais. Projekto tikslas – ekperimentiškai išnagrinėti, kaip subjektyvus vaizdas funkcionuoja objektyvumo ir moksliškumo diskurse. Tapybinių eksperimentų metu taip pat ieškoma būdų, kaip sukurti vaizdą, įtikinantį viskuo abejojantį ir humoro jausmą turintį žiūrovą. Tyrimas atskleidžia Kristijono Donelaičio (lietuvių poeto, nepalikusio patikimų savo atvaizdų) portretinio panašumo neapibrėžtumą ir įvardija mokslinės jo veido rekonstrukcijos netikslumus. Vykdant poeto veido rekonstukcijos ekperimentus, sukuriamos trys naujos portretavimo koncepcijos: tariamai objektyvus „kraniometrinis portretavimo metodas“, objektyvumu nesidangstantis „etinis autoportretavimo metodas“ ir asmenybės unikalumą kvestionuojantis „bendrinio portretavimo metodas“. Šių koncepcijų galimybės išbandomos sukuriant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir jo sutuoktinių portretus bei Homo Catinus portretą. Išvados išplaukia iš vaizdinės medžiagos, suskirstytos į tris tapybos darbų ir juos lydinčių artefaktų serijas: K. Donelaičio atvejis, „In“ atvejis ir Homo Catinus atvejis. Šios serijos galėtų būti pavadintos vaizdo poreikio portretais.
ENArtistic research project ”Picture Demand“ explores human characteristic to simultaneously trust and doubt of the credibility of an image. Tragicomic role of subjectivity come to the fore during research of the existing and newly created portraying methods. The inquiry into forensic approach of facial reconstruction relying on various picture research theories, has revealed the impossibility of objectivity. Subjectivity is implicit in any human creation, regardless of attempts in camouflaging it under the concepts of “objectivity” or “scientific validity.” Alongside the awareness of subjective nature of images, the research explores the new ways of portraying that would convince the dubious but also humorous viewer. The research has revealed intangibility of the appearance of Kristijonas Donelaitis (Lithuanian poet, for whom we do not have reliable portraits) and inaccuracies in his facial reconstruction carried out by scientists. The project has once again undertaken the attempts to reconstruct the poet’s face and these pictorial experiments resulted not only in portraits, but also three conceptual approaches in portraiture: “Craniometrical Portraying” – a method of assumed objectivity, “Ethical Self-Portraying” – a method of open subjectivity and “Appellative Portraying” – a method of uniform portrayal. In order to test these new methods new portraits of Kristijonas Donelaitis, the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus and Homo Catinus have been painted. The conclusions have been derived from three series of paintings and their accompanying visual artefacts: The Case of K. Donelaitis, The Case of “In”, and The Case of Homo Catinus. Each one of them is related to a physical person’s demand for a picture, and could therefore be titled as a picture-demand portrait.
