Stilių sąveika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinėje architektūroje
LTStraipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sakralinės architektūros ypatumus. Struktūriškai autorė straipsnį dalina į keturias dalis. Pirma dalis skirta aptarti ankstesnių autorių požiūrį į sakralinę architektūrą. Joje atsispindi problema – kokia buvo gotikos, plintančios iš Vakarų ir Vidurio Europos, ir rusų bizantinės architektūros, plintančios iš Rytų, reali geografinė riba ir kaip jie susidūrė. Autorė apžvelgia įvairių istorikų ir architektų darbus, skirtus šiam klausimui. Antroje dalyje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) architektūra iki gotikos paplitimo. Čia nurodoma, kad LDK priklausė mišriai architektūros zonai, kur buvo jaučiama ne tik Vakarų Europos (per Lenkiją), bet ir bizantinio stiliaus įtaka. Šio laikotarpio LDK mūrinius sakralinius pastatus dar negalima priskirti konkrečiam stiliui dėl kelių stilių sąveikos. Trečias poskyris aptaria gotikines bažnyčias LDK teritorijoje. Stilius paplito kartu su katalikybės įvedimu, o katalikiškų bažnyčių stilius formavosi iš naujo, kadangi nebuvo paveldimos sakralinių pastatų statymo tradicijos. Apskritai, LDK bažnyčiose atsispindėjo beveik vien katalikiškų Vakarų ir Vidurio Europos šalių architektūros stilistika, o stačiatikių bizantinių tradicijų poveikis buvo netiesioginis. Ketvirtoje dalyje autorė nagrinėja cerkvių kompoziciją. Ji skyrėsi trejose pagrindinėse zonose – Vilniuje ir Gardinė, kiek pietesnėse teritorijose ir Volinės vaivadijoje. Vizualiai straipsnį papildo įvairios nuotraukos, piešiniai, įvairių bažnyčių brėžiniai.Reikšminiai žodžiai: Sakralinė architektūra; Bažnyčios; Cerkvės; Gotika; Stiliai; Church.
ENThe article aims to overview the features of the Lithuanian sacral architecture. Structurally, the article is divided into four parts. The first part seeks to discuss the view of earlier authors towards sacral architecture. It reflects the following problem: what was the actual geographic boundary between the Gothic architecture spreading from Western and Central Europe and the Russian Byzantine architecture spreading from the East, and how these clashed. The author reviews the works of various historians and architects on this issue. The second part discusses the architecture of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) before the spread of Gothicism. The GDL belonged to the zone of mixed architecture, where the influence of both the Western (through Poland) and the Byzantine styles was felt. The sacral brick buildings of the GDL of that period may not yet be classified under any particular style due to the interplay of several styles. The third part discusses Gothic churches on the territory of the GDL. Although this style spread along with the introduction of Catholicism, the style of Catholic churches had to form anew, since there was no inherited tradition of building sacral buildings. Generally, the churches of the GDL reflected the architectural stylistics of almost exclusively Catholic Western and Central European countries, while the impact of the orthodox Byzantine traditions was indirect. The fourth part examines the layout of Russian church buildings. It was different in the three main zones – Vilnius and Gardinas, the territory to the south, and Volhynia province.
