Kūrybinių industrijų poveikis šalies ekonomikai
LTDisertacijoje sprendžiama mokslinė problema - kaip įvertinti ir palyginti šalis pagal kūrybinių industrijų poveikį šalies ekonomikai. Problemos aktualumą lemia tai, kad kūrybinių industrijų poveikis šalies ekonomikai mokslinėje literatūroje nagrinėjamas gana plačiai, tačiau itin paviršutiniškai, nėra sukurtos bendros metodologijos, leidžiančios vertinti ir palyginti šalis pagal kūrybinių industrijų įtaką šalies ekonomikai. Pirmojoje disertacijos dalyje analizuojama kūrybinių industrijų samprata, kūrybinių ir kultūrinių industrijų santykis, kūrybinės industrijos kūrybos ekonomikos kontekste ir kūrybinių industrijų formavimosi prielaidos. Antrojoje dalyje aptariami kūrybinių industrijų sektoriaus ypatumai, šio sektoriaus poveikio ekonomikai sritys ir jas sudarančios poveikio kryptys, sudaromas kūrybinių industrijų poveikio šalies ekonomikai modelis, aprašomos modelio struktūrinės dalys ir pateikiamas konceptualusis tyrimo modelis, kuriuo remiantis atliekamas kūrybinių industrijų poveikio šalies ekonomikai vertinimas. Trečiojoje dalyje pateikiama kūrybinių industrijų poveikio šalies ekonomikai empirinio tyrimo metodika, atliekamas kūrybinių industrijų poveikio šalies ekonomikai tyrimas Europos Sąjungos šalyse narėse 2008–2014 m., kiekvieną šalį vertinant KIPE indeksu kitų šalių kontekste. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
ENThe scientific problem of this dissertation is how to measure the impact of creative industries (CI) on national economy and compare countries by the significance of CI impact on their economies. Relevance of the scientific problem is caused by the current situation where impact of CI on national economy is analysed fairly widely but rather superficially and a uniform methodology is necessary in order to evaluate the impact of CI on national economy and compare countries internationally. The first part of this dissertation provides an analysis of the CI concept, discusses the relationship between the creative and cultural industries, as well as the CI in the context of creative economy and the assumptions for the emergence of CI. The second part overviews the peculiarities of CI, their impact on national economy areas and directions that constitute those areas; development of the model for the impact of CI on national economy and defines the constituents of the model, which are the basis for developing a conceptual research model. The third part desribes the research methodology and contains the research and results of measuring the CI impact on national economies within the EU in 2008–2014, allowing to compare the aforementioned impact with regards to other studied countries. Based on the results of this study, conclusions and recommendations for further research are proposed.
