Bosphorus prezumpcija ir Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

LTDėl unikalaus santykio tarp Europos Sąjungos (ES), kuri nėra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) dalyvė, ES valstybių narių, kurios visos yra Konvencijos dalyvės, ir Konvencijos sistemos susiklostė ypatinga situacija, kai Strasbūro teismui teko spręsti, ar valstybės veika, kuria ji įgyvendina ES teisę, yra suderinama su Konvencija. Šis klausimas išspręstas 2005 m., pirmą kartą tiesiogiai pritaikius Bosphorus prezumpciją. Pagal Bosphorus prezumpciją, kai valstybė įgyvendina iš tarptautinės organizacijos jai kylantį įsipareigojimą, pripažįstama, kad tokie valstybės veiksmai atitinka Konvenciją, jeigu tos tarptautinės organizacijos užtikrinama pagrindinių teisių apsauga yra ekvivalentė Konvencijos teikiamai apsaugai. 2013 m. suderėtas susitarimo dėl ES prisijungimo prie Konvencijos projektas. Ir nors dėl 2014 m. gruodžio 18 d. ES Teisingumo Teismo nuomonės 2/13 ES prisijungimo prie Konvencijos procesas atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui, pirminė ES teisė vis dar įpareigoja ES prisijungti prie Konvencijos. Taigi, kyla klausimas, ar ES prisijungus prie Konvencijos pasikeistų Strasbūro teismo vertinimas dėl pagrindinių teisių apsaugos lygio ES ir Bosphorus prezumpcijos taikymo. Darbe keliamas tikslas išnagrinėti Bosphorus prezumpciją ir įvertinti, kokią galimą įtaką ES prisijungimas prie Konvencijos galėtų turėti Bosphorus prezumpcijos egzistavimui. Detaliai tiriamos prezumpcijos taikymo sąlygos bei argumentai, pagrindžiantys bei paneigiantys Bosphorus prezumpcijos poreikį ES prisijungus prie Konvencijos, taip pat pateikiami Bosphorus prezumpcijos ateities modeliai.

ENThe Bosphorus presumption was formed and explicitly applied for the first time in 2005 by the European Court of Human Rights in order to evaluate whether a Member State of the European Union (the EU), by adopting an act which implements EU law, acts in compliance with the Convention. Such issue arose due to a very specific relation between the EU, which is not a party to the Convention, the Member States, each a party to the Convention, and the Convention system. According to the Bosphorus presumption, when a state implements its obligations arising from the membership in the international organization, the State is presumed acting in compliance with the Convention, provided that protection of human rights in that international organization is equivalent to that provided by the Convention. In 2013, the draft agreement on the EU accession to the Convention was negotiated. And although the EU Court of Justice by its Opinion 2/13 postponed the process of the EU accession to the Convention for an indefinite period, the EU primary law still obliges the EU to accede to the Convention. Thus, the question remains whether the EU accession to the Convention is to change the position of the Strasbourg Court on the level of protection of fundamental rights in the EU and further application of the Bosphorus presumption. The objective of this thesis is to examine this presumption and assess the possible effect of the EU accession to the Convention on the existence and application of the Bosphorus presumption. This dissertation analyses application of such presumption as well as arguments supporting or disproving the need for application of the presumption after the EU accession to the Convention and provides probable scenarios of the Bosphorus presumption.