Монетные штемпели, найденные при археологических раскопках Княжеского двора Литвы

LTArcheologiniai kasinėjimai Lietuvos valdovo dvaro teritorijoje Vilniuje žinomi jau iš ankstesnių laikų. Nuo 1987 m. pradėtas sistemiškai naujas šių kasinėjimų etapas vykdomas kiekvienais metais ir tęsiasi iki šiol, t. y. kai straipsnis buvo rengiamas. Šie nauji archeologiniai tyrimai susiję su Lietuvos valdovų žemutinės pilies rūmų atstatymo darbais. Pastatytų XVI a. rūmų griuvėsiai galutinai buvo nugriauti XVIII–XIX a. sandūroje, tačiau artėjant pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui 2009 m. jie turėtų būti atkurti. Straipsnyje pateikiami per 18 metų (1987–2004) valdovo dvaro teritorijoje rasti apibendrinti numizmatiniai duomenys: virš 2646 egz. monetų, 27 egz. skaičiavimo žetonai, 199 švininiai atspaudai – plombos. Be to, buvo rasta monetų kalimo spaudų. Apie daugumą jų jau pateikta informacijos literatūroje – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiame straipsnyje išsamiau nei iki šiol nagrinėjami ne tik jau žinomi, bet ir naujai rastieji geležiniai monetų spaudai, pateikiamos jų iliustracijos. Daromos išvados, kad 1988–1989 m. rastieji 9 spaudai, skirti kalti Livonijos monetoms, – 1561–1562 m. likviduoto Livonijos ordino reliktas. Iš 1992 ir 2003 m. rastų XV–XVI a. sandūros monetų padirbinėtojų įrankių įgaubto darbinio paviršiaus kalimo spaudas monetų ruošiniams yra randamas pirmą kartą. Šie įrankiai buvo naudojami, kaip manoma, Aleksandro Jogailaičio denarų padirbinėjimui. Rastieji monetų spaudai neturi analogų Lietuvoje ir visoje buvusioje LDK teritorijoje.