[Spatial concepts of Lithuania in the long nineteenth century]

LTRecenzijoje apžvelgiama Dariaus Staliūno sudaryta knyga „Spatial concepts of Lithuania in the long nineteenth century“ (Boston, 2016). Knygoje analizuojamos Lietuvos ar su terminu Lietuva susijusios erdvinės koncepcijos vadinamame „ilgajame“ XIX amžiuje (1795-1914). Kiti aptariami vietovardžiai arba buvo suvokiami kaip integrali Lietuvos dalis (pvz. Žemaitija, Prūsų Lietuva, Mažoji Lietuva) arba, priešingai, Lietuva buvo suvokiama kaip jų dalis (Lenkija, Vakarų Regionas, Šiaurės Vakarų Regionas, Lita/Lite bei Rytų Prūsija). Knygą sudaro septyni skyriai, parašyti skirtingų autorių, įvadas bei apibendrinimas. Dauguma skyrių analizuoja atitinkamoje kalboje dominuojantį diskursą apie Lietuvą. Tyrimą papildo gausybė žemėlapių; skaitytojui lengviau susigaudyti padeda rodyklė. Knygoje gilinamasi į „nacionalinės teritorijos“ sampratą skirtingais istoriniais periodais, taip pat aiškinamasis Lietuvos vaizdiniai skirtinguose diskursuose. Knygą sudarantys straipsniai iš tiesų yra įspūdingi: tyrėjai naudojo archyvinius ir publikuotus šaltinius, parašytus devyniomis kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, lenkų, italų, baltarusių, jidiš ir hebrajų). Vis dėlto knygos kalba nėra tvarkinga: būtų žymiai pagelbėjęs redaktorius, kurio gimtoji kalba yra anglų. Neaiškūs pasirinkimai, kodėl vietovardžiai vartoti viena ar kita forma. Kai kur knygos autorių teiginiai prieštarauja vieni kitiems, pasigendama išvadų ir apibendrinimų. Nepaisant įvardintų trūkumų, ši knyga neabejotinai taps viena svarbiausių studijų, skirtų šiai temai nagrinėti.