LTApie karjeros projektavimą, kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi proceso įprasminimo fenomeną ir reikšmę, išsamiau pradėta diskutuoti socialinių mokslų tyrimų erdvėje mokymąsi pradėjus traktuoti kaip nuolatinę asmens tobulėjimo veiklą, kuria siekiama įgyti ar gilinti žinias, ugdyti gebėjimus, mokėjimus, lavinti įgūdžius, tokiu būdu sudarant sąlygas asmeniui geriau prisitaikyti prie globalių pokyčių, išliekant konkurencingu, ekonomiškai, socialiai ir pilietiškai integruotu. Todėl didėjantis dėmesys aukštojo mokslo institucijoms, atitinkantis šalies politinius, ekonominius ir socialinius prioritetus bei įtakojantis aukštojo mokslo institucijų strateginių veiklos tikslų atnaujinimą, siejamas su besimokančiųjų karjeros projektavimo kompetentingumo ugdymu ir plėtojimu, sudarančiu prielaidas įžvelgti mokymosi galimybes, prognozuoti darbo rinkos pokyčius ir asmeninės kaitos bei galimybių kontekste tirti, planuoti ir įgyvendinti individualius ir profesinės veiklos bei karjeros plėtros procesus.Disertacijoje siekiama atskleisti karjeros ir karjeros projektavimo reiškinių sampratas, pagrįsti politinius karjeros projektavimo prioritetus ir pagrindines karjeros projektavimo strategijas aukštajame moksle Europos Sąjungos kontekste ir Lietuvoje, apibrėžti karjeros projektavimo kompetentingumo struktūrą, modelius ir sąrangas. Tyrime siekiama įvardinti ir pagrįsti pirmosios universitetinių studijų pakopos studentų karjeros projektavimo kompetentingumo parametrus, sudarančius prielaidas studentų karjeros projektavimo kompetentingumo funkcionalumui identifikuoti, tikslingos studentų savivados skatinimui, siektinų rezultatų studijų programų rengimo procese įvardinimui bei aukštojo mokslo institucijų veiklos kokybės rodiklių pagrindimui absolventams sėkmingai integruojantis į darbo rinką, taip patvirtinant reikšmingą šių institucijų vaidmenį šalies ekonomikos augimo procese. Teoriškai atskleisti ir empiriškai pagrįsti karjeros projektavimo kompetentingumo parametrai charakterizuoja pirmosios universitetinių studijų pakopos studentų karjeros projektavimo kompetentingumo ugdymo modelį bei sudaro prielaidas naujų teorinių ir empirinių tyrimų iniciatyvoms parametrų verifikavimo ir koreliacijos kontekste.
EN[...] The dissertation tries to: reveal career and career designing concepts, identify policy priorities and the main higher education strategies for career designing field covering the European Union and Lithuanian context, define both the structure of career designing competence and different career designing models and blueprints. Research implies to determine the parameters of students’ career designing competence in their first study cycle at university giving assumptions for the identification of career designing competence, setting of students’ purposeful self-management, ensuring proper learning outcomes and supporting quality indicators of higher education institutions when graduates are successfully integrating into labour market. The parameters being revealed describe the career designing competence model being framed for those studying in the first study cycle at universities and provide assumptions for the new research initiatives in the context of career designing competence parameters’ verification and correlation.