"Kaip būk tai yra atskira valstybė": ką reiškia būti sovietinėje psichiatrijos ligoninėje?

LTPo poros dešimtmečių pertraukos istoriografijoje vėl keliamas klausimas, ką reiškia „sovietinė psichiatrija“, tačiau kol kas faktiškai pamirštas kitas klausimas: ką reiškia būti sovietinėje psichiatrijos ligoninėje? Šį klausimą galėtume laikyti galimybe iš kitos perspektyvos pažvelgti į tą pačią problemą. Būti šiuo atveju reiškia ne tik patirti tam tikro psichiatrijos modelio nulemtą terapinį poveikį, bet ir patekti bei būti veikiamam nustatytų formalių institucinių taisyklių, neformalių socialinių santykių bei normų ir realiai egzistavusios, šį institucinį ir socialinį gyvenimą struktūravusios fizinės aplinkos. Šiame straipsnyje iš paciento perspektyvos mėginama rekonstruoti buvimo sovietų Lietuvos psichiatrijos ligoninėje kasdienybės patirtį fizinės aplinkos instituciniu ir socialiniu lygmenimis ir paaiškinti šios mikrosocialinės erdvės kitoniškumą. [Iš leidinio]

ENThe question what Soviet psychiatry was has recently received increasing attention. But the point of view of patients has not yet been accounted for. This article focuses on the question what it meant to be hospitalised in a Soviet psychiatric hospital, and analyses patients’ experience of the hospital micro-social reality. It argues that patients perceived hospitalisation in a Soviet psychiatric hospital as living ‘in a separate state’. This experience of otherness was more ambivalent than the historiography on the topic suggests. The degradation of patients’ status was always shaped by the patients’ efforts to change the situation and the illusion of discipline. The analysis of the patients’ experience suggests that at least some of them created positive meanings about their hospitalisation, because the hospital had become a place of refuge, and provided an opportunity to experience solidarity with other patients, and even real friendship. [From the publication]