LTRecenzuojamos dvi monografijos: T. R. Weeks „Vilnius between Nations, 1795-2000“ (2015) ir D. Mačiulio ir D. Staliūno „Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940“ (2015). T. Weekso knygoje parodoma, kaip per du šimtmečius lenkai, baltarusiai, žydai, rusai ir lietuviai bandė patvirtinti savo pretenzijas į šį miestą. Knygoje didelis dėmesys skiriamas ryšiui tarp užstatytų miesto erdvių ir simbolinio Vilniaus savinimosi iš įvairių subjektų pusės. Lyginami turistiniai žinynai, įvairūs žemėlapiai, pasakojama apie ginčus dėl gatvių pavadinimų, paminklų statybą. Tyrimas verčia mąstyti apie Vilnių kaip įvairių veikėjų, politinių partijų ir valstybių kovos lauką. D. Mačiulio ir D. Staliūno knygoje analizuojama siauresnė problema. Autoriai ieško atsakymo į klausimą, kodėl lietuvių intelektualai XIX a. pab. - XX a. pirmojoje pusėje pradėjo laikyti Vilnių Lietuvos sostine. Atkreipiamas dėmesys į energingas nacionalinio judėjimo veikėjų pastangas plėsti lietuvių tautinės sąmonės ribas per įvairius kultūrinius renginius, religines piligrimystes ir lietuviškus laikraščius po spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Nors dvi apžvelgtos monografijos skiriasi savo temomis ir kelia skirtingus klausimus, jų autoriai prieina vienos išvados – Vilniaus kaip Lietuvos simbolio idėja susiformavo palyginti vėlai XX a. pradžioje konkuruojant su kitataučių nacionalistiniais judėjimais.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Dangiras Mačiulis; Darius Staliūnas; Istorija; Miestas; Simbolinė geografija; Theodore R. Weeks; Vilniaus istoriografija; Vilniaus klausimas; Vilnius; City; Dangiras Mačiulis; Darius Staliūnas; Historiography of Vilnius; History; Memory; Symbolic geography; Theodore R. Weeks; Vilnius; Vilnius issue.