Хроніка Быхаўца і яе паходжанне
LTStraipsnyje skelbiamas žymaus lietuvių istoriko Rimanto Jaso (1929-2002) pratarmės pirmojo Bychovco kronikos 1971 m. leidimui vertimas į baltarusių kalbą. Straipsnio vertėja įdėjo nedidelę savo pratarmę, po to yra pats tekstas. Vertimas nėra mechaninis seno teksto pakartojimas, jis papildytas naujausių tyrimų duomenimis išnašose, kryžminėmis nuorodomis apie papildomai atrastus rankraščius (daugiausia tai K. Gudmanto įdirbis), dabartine rankraštinių signatūrų numeracija ir kita vertinga informacija. R. Jasas ne tik detaliai aprašo Bychovco kronikos atradimo istoriją (T. Narbuto susirašinėjimas su dvarininku Bychovcu, atrastas Romo Šalūgos Lietuvos MA bibliotekoje 1959 m.), bet pateikia argumentuotus teiginius dėl rankraščio atsiradimo laiko ir tikėtinos jo autorystės, kronikos panašumo ir nepanašumo su kitomis to meto Lietuvos metraščių sąvado ir lenkų kronikų versijomis. Po diskusijos su alternatyviomis nuomonėmis autorius daro išvadą, kad kronika parašyta XVI a. trečiajame dešimtmetyje, greičiausiai jo pradžioje (ne vėliau 1525 m.). Kūrinio autoriaus R. Jasui nustatyti nepavyko, bet labai tikėtina, kad jis buvo iš artimiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) kanclerio Alberto Goštauto raštinės aplinkos, nes Bychovco kronikoje daug dėmesio skiriama Goštautų giminės atstovų darbų ir žygdarbių išvardijimui ir pagyrimui, taip pat panašią teksto stilistiką turi 1525 m. lotyniškas Goštautų memorialas, skirtas karalienei Bonai Sforcai.
