Socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybės veiksniai : disertacija

LTAtsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš kitų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Grindžiamoji teorija; Vyresnio amžiaus asmenys; Gerontologinis socialinis darbas; Quality of life; Grounded theory; Elderly people; Gerontological social work.

ENLithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified. [From the publication]

• Community social welfare modeling / Jolita Greblikaitė, Milita Vienažindienė, Regina Andriukaitienė. Rural development. 2017, vol. 8, p. 1036-1042.
• Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį / Jolita Junevičienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 7-20.
• Pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimas, teikiant mobiliosios kosmetologijos paslaugas / Loreta Valatkevičienė, Žaneta Mickienė, Margarita Teresevičienė. Sveikatos mokslai. 2019, t. 29, Nr. 6, p. 48-51.
• Parama neformaliems pagyvenusių asmenų globėjams socialinės politikos kontekste / Jolita Junevičienė, Laimutė Žalimienė. Lietuvos socialinė raida. 2019, Nr. 9, p. 11-27.
• Socialinės globos įstaigų, teikiančių paslaugas senyvo amžiaus asmenims, darbuotojų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę / Jolita Gečienė, Vida Gudžinskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 37-56.