LTPsichikos sveikatos problemoms ir veiksmingiems jų sprendimo būdams didelis dėmesys pasaulyje ir Europoje skiriamas jau keli dešimtmečiai, kai mokslo žinios kartu su Jungtinių Tautų konvencijose įtvirtintomis vertybėmis bei žmogaus teisių principais pakeitė požiūrį į psichikos sveikatos svarbą. Vaikų ir paauglių psichikos sveikata apima emocinę ir intelektinę raidą bei tarpasmeninių santykių ir socialinių ryšių formavimąsi. Daugėja įrodymų, kad daugelis psichikos ir elgesio sutrikimų, nustatomų suaugusiems žmonėms, gali prasidėti vaikystėje. Vaikai ir paaugliai pažeidžiamesni, nes labiau priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje. Jų psichikos sveikatą gali sutrikdyti tokie veiksniai, kaip smurtas, patyčios, skurdas, žalingi įpročiai, todėl vaikams, kaip pažeidžiamiausiai asmenų grupei, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir suteikiama visapusiška pagalba, laiku užtikrinamas kokybiškų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Šalies epidemiologiniai duomenys rodo, kad vaikų (0-17 m.) ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais per paskutinius penkerius metus (2010-2014 m.) tik didėjo: nuo 60,4 iki 74 atv. 1 000 gyv. Siekiant visapusiškai įvertinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų. Higienos institute 2011 ir 2015 m. atlikti moksliniai tyrimai. Derinant kokybinius ir kiekybinius metodus įvertinti žmogiškieji ištekliai, teikiantys paslaugas vaikams, bei realizuotas paslaugų prieinamumas šalies psichikos sveikatos centruose ir specializuotame Vaiko raidos centre Vilniuje.Mokslinis tyrimas pakartotas 2015 m. siekiant nustatyti pokyčius, kurie skatintų sprendimų priėmėjus imtis atitinkamų veiksmų, gerinant vaikams ir paaugliams teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Šiame leidinyje pristatoma tyrimo ataskaita bei trys mokslinės publikacijos, kuriose gilinamasi į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams, poreikį, teisinę bazę, paslaugas teikiančias institucijas ir žmogiškuosius išteklius bei paslaugų prieinamumo analizę Lietuvoje. Paslaugų prieinamumas nagrinėjamas organizaciniu, komunikaciniu ir ekonominiu aspektais, atsižvelgiant į sociodemografinius rodiklius, pristatomas paslaugų prieinamumas tėvų / globėjų požiūriu [Loreta Stonienė, p. 3].