Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumas rizikos grupės mokiniams
LTPastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią šių medžiagų vartojimui, bet ir užtikrinti vaiko teises, saugumą, sudaryti tinkamas sąlygas vaikų socializacijai. Didelis dėmesys ir atsakomybė šioje srityje tenka švietimo sistemai, nes vaikai iki 16 metų privalo mokytis ugdymo įstaigoje. Ugdymo įstaigų administracija pagal galiojančius LR teisės aktus turi užtikrinti šią veiklą, kai jie dar mokykloje. Šalies mastu atliekamos apklausos rodo, kad pažanga šioje srityje, nepaisant įdėtų pastangų, nėra tokia džiuginanti, kaip tikimasi.Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad narkotinių medžiagų vartojimas išlieka stabilus, t. y. penktadalis 16 metų mokinių jau yra bandę narkotinių medžiagų, ir tas skaičius nekinta nuo 2007-ųjų. Ankstyvoji intervencija skiriasi nuo bendrosios prevencijos, nes ji orientuota į psichoaktyviosiomis medžiagomis eksperimentuojančius asmenis ir siekia sustabdyti piktnaudžiavimą šiomis medžiagoms. Šis tyrimas, kurio rezultatai pristatomi leidinyje, ir mokslinės publikacijos siekė įvertinti ankstyvosios intervencijos paslaugų prieinamumą bendrojo ugdymo mokyklų rizikos grupės mokiniams. Pasirinkus tris mokyklos bendruomenę sudarančių tiriamųjų grupes - mokinius, pagalbos mokiniui specialistus ir tėvus - įvertinta, kaip šios paslaugos teikiamos ugdymo įstaigose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokykloje dirbantiems specialistams gana sudėtinga vykdyti ankstyvąją psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo intervenciją, tai patvirtino ir kitos tiriamųjų grupės. Visgi esant dabartinei padėčiai mokykloje dirbantys specialistai yra vieninteliai profesionalai, su kuriais susiduria piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis linkę mokiniai, todėl tikimės, kad remiantis tyrimo rezultatais bus galima koreguoti esamą situaciją [Loreta Stonienė, p. 3].
