Lietuvių kalbos apibendrinamieji daiktavardžiai: leksinė reikšmė ir pragmatinės funkcijos : disertacija

LTDisertacijos tikslas – ištirti apibendrinamųjų daiktavardžių, kaip išskirtinės funkcinės klasės, semantikos ir vartosenos ypatybes. Nors aptariamos visai klasei būdingos ypatybės, labiau susitelkiama į abstrakčiausios reikšmės apibendrinamųjų daiktavardžių atrankos paiešką ir analizę. Šaltinis – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Pagrindinis metodas – tekstynų lingvistikos. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis leksinės gramatikos principais skiriama funkcinė apibendrinamųjų daiktavardžių klasė. Šie daiktavardžiai apibrėžiami dviem neatsiejamais aspektais: leksikos požiūriu tai bendros ir neapibrėžtos reikšmės žodžiai, o gramatikos atžvilgiu – vartojami sakinio dėmeniui, sakiniui ar teksto atkarpai apibendrinti. 2. Apibendrinamiesiems daiktavardžiams dėl semantikos ir vartosenos ypatybių būdingos teksto konstravimo ir vertinimo funkcijos. Kadangi šių daiktavardžių reikšmė bendra ir neapibrėžta, jiems būtina leksinė realizacija gretimame kontekste ir, atvirkščiai, dėl semantinių ypatybių apibendrinamieji daiktavardžiai paranki priemonė teksto atkarpoms apibendrinti. 3. Apibendrinamieji daiktavardžiai – plati ir atvira funkcinė klasė, dėl ją sudarančių daiktavardžių reikšmės įvairialypumo ir vartosenos įvairovės skirtina į atskirus poklasius. Tinkamiausi skyrimo kriterijai: reikšmės abstraktumas ir leksinio gramatinio junglumo galimybės. 4. Koligacija „N + tas + kad“ būdinga tipiškiems lietuvių kalbos apibendrinamiesiems daiktavardžiams. Joje visi daiktavardžiai vartojami abstrakčia reikšme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apibendrinamieji daiktavardžiai; Abstraktieji daiktavardžiai; Neapibrėžta reikšmė; Leksinė gramatika; Koligacija; Generalising nouns; Abstract nouns; Unspecific meaning; Lexical grammar; Colligation.

ENThe goal of the dissertation is to explore the semantic and functional features of generalising nouns in the Lithuanian language. It should be noted that the main focus has been on the identification and analysis of the generalising nouns with the most abstract meaning. The data have been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language. The study employs the method of corpus linguistics. Statements to be defended: 1. On the basis of lexical grammar, a functional class of generalising nouns has been distinguished. These nouns are defined by two inseparable components: in terms of their lexical properties, they represent words with unspecific meaning, while, in terms of grammar, they function as markers of summation in clauses, sentences or larger stretches of text. 2. Generalising nouns take on the functions of text organisation and evaluation due to their semantic and functional features. Since their meaning is general and unspecific, they have to be lexically realised in the context. By contrast, their semantic features make them suitable means of generalising stretches of text. 3. Since generalising nouns display a large semantic and functional diversity, they make up a broad and open functional class that includes a number of subclasses. The most appropriate criteria of distinction are their abstract meaning and possibilities of lexico-grammatical co-occurrence. 4. Typical generalising nouns in Lithuanian occur in the colligation “N + tas [that demonstrative] + kad [that-clause]”. The meaning of the nouns in the colligation is abstract. [From the publication]