"Liverpool na Jasiołdzie", czyli szlachta dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego wobec wyzwań epoki modernizacji na przełomie XIX i XX wieku

LTPasakojama apie bajorų Skirmuntų likimus XIX ir XX a. Į Pinsko pavietą lietuviai Skirmuntai atsikėlė XVI a. viduryje. Nors ir garbingos kilmės, giminė iškilo tik Abiejų Tautų Respublikos (ATR) istorijos pabaigoje. Pinsko kardininkas Simonas iš Oginskių 1792 m. nusipirko Molodovo dvarelį su Poržečės palivarku. XIX a. pradžioje Skirmuntai Polesėje jau buvo įtakingi, 1811-1838 m. tik jų giminės atstovai buvo Pinsko pavieto bajorų maršalais. Dauguma giminės narių vedė tipišką bajorų gyvenimą - išnaudojo valstiečius ir naudojosi privilegijomis. S. Skirmunto sūnus Aleksandras Izidorius (1799-1870) pakeitė gyvenimo būdą. Jis 1818 m. baigė VU Fizikos-Matematikos fakultetą, studijavo Vakarų Europoje. Grižęs Aleksandras vedė Minsko gubernatoriaus dukterį Konstanciją Sulistrovską ir gavo didelį kraitį. Iš pradžių jis 1829 m. pastatė cukraus fabriką, deja, šis sudegė. Po to bandyta veikti kitur: 1836 m. ėmė veikti gelumbės fabrikas Poržečėje. Iš užsienio pasikviesti meistrai, nupirkti naujoviški įrengimai. Per metus fabrikas pagamindavo keliasdešimt tūkstančių kv. m įvairių audinių, populiarių visoje Rusijoje. 1860 m. Aleksandras perdavė reikalus sūnui Aleksandrui, kuris taip pat gerai tvarkėsi. Kiti jo vaikai liko Molodove ir gyveno senoviškai, net niekino poržečiškius. Molodovo dvaras buvo lenkybės centru, o Poržečės savininkas Romanas tapo krajovcu, po 1917 m. prisijungė prie baltarusių judėjimo. Trijų Skirmuntų kartų pastangomis XIX a. Poržečėje suklestėjo didelis pramonės centras, bet reformatoriška vienos bajorų giminės šakos veikla netapo pavyzdžiu nei aplinkiniams bajorams, net jų artimiems giminaičiams.