Ziemiaństwo z cyrkułu złoczowskiego w połowie XIX wieku. Skład społeczny i struktura majątkowa

LTStraipsnyje aptariama Zločiovo rajono rytų Galicijoje (dab. Lvovo sritis Ukrainoje) bajorija XIX a. viduryje, jos visuomeninė ir turtinė sudėtis jai esant Austrijos imperijos sudėtyje. Tuo momentu tiriamame regione kaip tik ruoštasi panaikinti baudžiavą. Tyrimas nėra lengvas, nes medžiaga šiuo klausimu yra išbarstyta keliuose Centrinio Ukrainos istorijos archyvo Lvove fonduose. Tarp tūkstančių archyvinio fondo puslapių daug vertingos informacijos, apimančios 1850 ir 1851 m., t. y. prieš faktišką baudžiavos panaikinimo pradžią. Yra ir Zločiovo valdų savininkų sąrašas, sudarytas 1851 m. Iš 175 Zločiovo apylinkių valdų dominijų 146 buvo privačiose rankose, 28 – bažnytinių institucijų ir tik viena miesto (buvusio magdeburginio miestelio bendruomenė) nuosavybėje. Iš jų daugiau nei pusė (virš 57 %) buvo smulkioji žemėvalda. Apibendrinant teigiama, kad atlikti tyrimai neišsemia visos problematikos, nagrinėjant žemėvaldos padėtį Zločiovo rajone, o plačiau tariant – visoje rytų Galicijoje. Tęsiant tyrimus būtų įdomu palyginti kitų rajonų bajorijos ir jų žemėvaldos padėtį kituose Galicijos rajonuose. Toks tyrimas leistų nustatyti žemės savininkų sudėties kitimą, nulemtą baudžiavos panaikinimo, įvykusio ten 1848-1855 m. Straipsnio priede skelbiamas minėtas visų žemės valdytojų (institucijų ir asmenų) abėcėlinis sąrašas, kuriame išvardinti ne tik asmenys, bet ir bažnytinės institucijos (katalikų ir unitų parapijos ir vienuolynai), 1 komunalinė institucija.