LTBaltarusių ir rusų žymaus etnografo Aleksandro Seržputouskio, gimusio 1864 m. Slučine, Minsko gubernijoje, asmenybė užima ypatingą vietą tarp etnografijos mokslo veikėjų. Straipsnyje pateikiama glausta jo biografija po to fokusuojant dėmesį į šio etnografo paliktus Baltarusijos smulkiosios šlėktos aprašymus, kurie atsirado jam surinkus ir apibendrinant medžiagą. Šie aprašymai yra jo rankraščiuose, saugomuose Sankt Peterburge, Rusijos etnografiniame muziejuje, kuriame jis daug metų dirbo. Tai jo trijų nebaigtų straipsnių juodraščiai, o taip pat pastabų atskiri lapai ir dar vieno straipsnio plano juodraštis leidžia manyti, kad A. Seržputouskis buvo sumąstęs darbą apie smulkiąją šlėktą Baltarusijoje dar prieš revoliuciją, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais nespėjo jo pabaigti. O porevoliuciniu laikotarpiu tokio darbo išleidimas jau tapo neįmanomas dėl ideologinių sumetimų. Straipsnyje yra analizuojami A. Seržputouskio rankraščiai pateikiant iš jų ilgas citatas, kurios leidžia susidaryti vaizdą apie smulkiąją šlėktą jo tirtuose regionuose įvairiais aspektais: buities, aprangos, mentaliteto, požiūrio į išsilavinimą ir t. t. A. Seržputouskio užrašai leidžia koreguoti ir kai kuriuos stereotipiškus istoriografijos teiginius apie smulkiąją šlėktą dėl jos prisirišimo prie žemės ar požiūrio į prekybos verslą. Straipsnio pabaigoje pateikiami apibendrinimai apie A. Seržputouskio smulkiosios šlėktos tyrinėjimų palikimo svarbią mokslinę vertę, pripažįstant, kad XIX a. antroje pusėje smulkioji šlėkta buvo svarbus pastebimas specifinis visuomenės sluoksnis baltarusių žemėse.