Psichologinio teroro (mobingo) darbiniuose santykiuose teisiniai aspektai
LTStraipsnyje nagrinėjami aktualūs teisiniai atsakomybės už psichologinį terorą darbo santykiuose, mokslinėje literatūroje apibūdinamą mobingo terminu, aspektai. Mobingo, kaip socialinio reiškinio apraiškos, pasireiškimo mastas, priežastys ir pasekmės yra ne vieno mokslininko tyrimo objektas. Tačiau mobingo teisinė pusė nėra plačiai analizuojama. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje galiojantys norminiai teisės aktai expres verbis nenustato mobingo sąvokos, neidentifikuoja jo kaip galimo darbo ginčo objekto. Straipsnyje dokumentų analizės metodu buvo tirti pagrindiniai informacijos šaltiniai – mokslininkų atlikti tyrimai mobingo klausimu, teisės norminiai aktai, numatantys darbo santykių dalyvių pareigą siekti bendros gerovės bei tarpusavio santykių darnos, empirinė medžiaga. Sisteminės analizės metodu nustatyti atskirų valstybių teisinio reguliavimo ypatumai darbo santykių srityje. Loginiu analitiniu metodu išaiškinta, kad ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį darbdavys, dažniausiai taiko vienam asmeniui – darbuotojui – gali būti pagrindu teisiniam ginčui kilti; atskleista mobingo turinio teisinė prasmė; pateikti apibendrinimai ir išvados dėl teismų formuojamos praktikos už darbo santykius reglamentuojančių principų pažeidimus. Lingvistinis metodas buvo pasitelktas, atskleidžiant kai kurių sąvokų reikšmę.
ENThe article deals with the aspects of actual legal responsibility for psychological harassment (the scientific term "mobbing") in work relations. The causes and consequences of the extent of mobbing as a social phenomenon is a subject of many scientific studies. Nevertheless, the legal aspects of mobbing are not broadly investigated. This is due to the fact that the Lithuanian regulatory legislation does not specify the concept of mobbing expres verbis, does not identify mobbing as a possible object of a labour dispute. Some countries are more advanced in this respect. For instance, in Poland, an employer is responsible for mobbing in accordance with labour, civil and criminal legal acts. In the article, the main sources of information were investigated using the method of document analysis, which included scientific studies related to mobbing, legal regulations regarding the obligation of the participants of work relations to strive for the common good and coherence of inter-relationships, and empirical materials. By a logical analytical method it was found out that the long-term, systematic psychological harassment that an employer usually uses in respect of one person, an employee, can cause a legal dispute. The article discloses the legal meaning of the content of mobbing and provides a review and conclusions regarding case law related to violation of the principles of work relations. To reveal the meaning of some concepts, the linguistic approach was used.
